Kokios galimos viduriavimo priežastys bei pasekmės ir kaip organizmui padėti greičiau susitvarkyti su negalavimu? Plačiau apie tai kalbame straipsnyje.
Kaip įvertinti, ar tikrai viduriuojate ir dėl kokių priežasčių?
Viduriavimo terminas paprastai aiškinamas kaip dažnesnis nei įprastas (dažniau nei 3 kartus per parą) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Taip pat viduriavimą gali lydėti ir kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas.
Viduriavimą dažniausiai sukelia:
- Ūmi žarnyno infekcija, kurią sukelia bakterijos, o dažniausiai virusai (pavyzdžiui, rotavirusas), rečiau – parazitai.
- Toksinai, dirginantys virškinamąjį traktą (vartojant nekokybiškus, nebetinkamus vartoti ar termiškai netinkamai apdorotus maisto produktus).
- Antibiotikų vartojimo, kadangi jie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą.
- Disbiozė – normalios žarnyno mikrobiotos sudėties ir savybių pasikeitimo. Dažniausiai ją sukalia antibiotikų vartojimas. Disbiozė gali atsirasti ir kaip viduriavimo pasekmė, kadangi padažnėjus tuštinimuisi – dalis gerųjų bakterijų pasišalina iš organizmo.
- Lėtinės ligos bei virškinimo trakto opinis kolitas, dirgliosios žarnos sindromas. Šie susirgimai sukelia lėtinį, nuolat atsinaujinantį viduriavimą, reikalaujanti nuoseklaus gydymo.
Kada vertėtų sunerimti?
Vieni iš dažniausių viduriavimo pavojų – organizmo dehidratacija bei sutrikdyta žarnyno mikrobiota. Dėl šių priežasčių suviduriavus patariama kaip galima greičiau atstatyti skysčių bei elekrolitų balansą, stebėti savo savijautą bei imtis priemonių, padėsiančių organizmui greičiau atsistatyti.
Kreiptis pagalbos į gydytojus rekomenduojama, kada viduriavimas tęsiasi daugiau nei tris dienas, yra pastebimi dehidratacijos požymiai, tokie, kaip išsausėjusios lūpos ir burna, sumažėjęs šlapimo kiekis, troškulys, apatija bei didelis nuovargis. Taip pat verta sunerimti pakilus kūno temperatūrai, jaučiant stiprius pilvo skausmus, išmatose pastebėjus gleivių ar kraujo priemaišų. Viduriavimas pavojingesnis vaikams ar pagyvenusiems, nusilpusiems žmonėms.
Kaip palengvinti viduriavimą ir pagelbėti organizmui?
Kaip ir buvo minėta, viduriuojant labai svarbu imtis papildomų priemonių, padėsiančių organizmui kovoti su viduriavimo pasekmėmis.
Siekiant išvengti dehidratacijos, rekomenduojama gerti daug vandens bei rehidracijos druskų. Šios priemonės padės atstatyti prarastą skysčių kiekį ir elektrolitus.
Taip pat užklupus viduriavimui, ypač svarbu pasirūpinti tinkama žarnyno mikrobiota – ekosistema, kurią sudaro mikroorganizmai ir kuri yra labai svarbi žmogaus sveikatai bei atlieka daug funkcijų. Mikrobiota apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų patekimo į organizmą, padeda palaikyti imuninę sistemą, dalyvauja šalinant kenksmingas medžiagas. Subalansuota mikrobiota užtikrina normalų virškinimą ir sklandžią žarnyno veiklą.
Vis dėlto, viduriuojant mikrobiota kinta – joje sumažėja gerųjų bakterijų kiekis, nukenčia organizmo apsauginė imuninė funkcija ir sutrinka virškinimas. Todėl norint atstatyti mikrobiotą, palengvinti viduriavimo simptomus ar net sustabdyti viduriavimą – patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atsistatyti pažeistai mikrobiotai, taigi atstato mikrobiotos balansą. O tai svarbu ne tik viduriavimo stabdymui, bet taip pat siekiant išvengti tolimesnių sveikatos sutrikimų, nes jau įrodyta, kad neatstatytas mikrobiotos balansas gali sąlygoti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip dirgliosiso žarnos sindromas, nutukimas, autoimuninės bei uždegiminės ligos.
