REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvą ir toliau kaitina daugiau nei 30°C laipsnių karštis. Tačiau skaitytoja Vlada iš Nemenčinės pažiūrėjusi į termometrą už lango nustebo dar labiau – termometro stulpelis pakilęs beveik iki 50°C laipsnių. Tiesa, nuotraukoje galima matyti, kad ant termometro šviečia saulė.

Lietuvą ir toliau kaitina daugiau nei 30°C laipsnių karštis. Tačiau skaitytoja Vlada iš Nemenčinės pažiūrėjusi į termometrą už lango nustebo dar labiau – termometro stulpelis pakilęs beveik iki 50°C laipsnių. Tiesa, nuotraukoje galima matyti, kad ant termometro šviečia saulė.

REKLAMA

Nemenčinėje gyvenanti Vlada negalėjo patikėti savo akimis, kai pamatė termometre rodomus skaičius. Naujienų portalui tv3.lt skaitytoja atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti, kad termometro stulpelis šoktelėjęs net iki 48,5°C karščio. 

Didesni nei 40°C karščiai gali atkeliauti į Lietuvą

Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad visgi didesnė nei 46 laipsnių temperatūra Kanadoje tik dar kartą patvirtina, kad orai, turint ir naujausią automatizuotą techniką, ne visada taip lengvai nuspėjami. Netikėtumų, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriaus Kęstučio Šetkaus, ateityje tik daugės, o aukštesnė nei keturiasdešimties laipsnių temperatūra, nesiimant kovos su klimato kaita, netruks atkeliauti ir į Lietuvą.

„Didžiausia problema visų netikėtų reiškinių – tokių kaip kaitra, potvyniai, gaisrai, uraganai ir panašiai – yra tai, kad jie dažniausiai atneša didžiulius nuostolius. Ir materialius mūsų turtui, ir kur kas didesnę bei sunkiau apskaičiuojamą žalą gamtai ar žmonėms. Laimingi tie, kurie dėl šių stichijų patiria tik nepatogumus. Deja, skausmingesnių pasekmių ateityje dėl to neišvengs didžioji dalis pasaulio valstybių“, – sako K. Šetkus.

REKLAMA
REKLAMA

Atkuriamas orų stebėjimo tinklas Europoje

Anot jo, ekstremalius stichinius reiškinius sudėtinga tiksliai prognozuoti, nes jie linkę formuotis mažoje, lokalioje teritorijoje, o dabartinis orų stebėjimo tinklas tam nėra pakankamas. „Jei įvairūs oro matavimai būtų vykdomi kas kilometrą ar panašiai, galbūt užčiuoptume ir šiuos lokalius reiškinius, tačiau to nėra. Priešingai, orų stebėjimo taškų Europoje prieš kurį laiką stipriai mažėjo, gerai, kad dabar ta tendencija keičiasi ir jie vėl atkuriami“, – sako K. Šetkus.

REKLAMA

Šiuolaikinės orų prognozės yra automatizuotos: pasitelkiama automatinė faktinių oro aplinkybių (temperatūros, vėjo, sniego dangaus ir t.t.) stebėsena ir galinga pasaulinio tinklo įranga, kuri padeda dėlioti būsimų orų scenarijus. Žmogus, analizuodamas šiuos duomenis ir reiškinius, suformuoja galutines prognozes ir gali pateikti įžvalgas dėl galimų ekstremalių reiškinių.

Stichinių reiškinių tik daugės

„Mes kartais sulaukiame žmonių laiškų, kuriuose jie skundžiasi, kad mūsų prognozės sugadino atostogas, nes buvo pasiruošę audrai, o ten, kur jie buvo ir saugojosi, audra neatkeliavo. Tačiau reikia suprasti, kad kažkam toks perspėjimas galbūt padėjo apsisaugoti nuo nelaimės“, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Specialistai pastebi, kad ypač jaunesni žmonės yra linkę manyti, kad jei kokio nors reiškinio nebuvo penkerius metus, reiškia, kad jo nebus visai. Tuomet renkasi statyti namus kur nors šalia upės, nes yra įsitikinę, kad potvynių ten nebūna. Tačiau dažnai net archeologiniai tyrimai neranda anksčiau ten stovėjusių gyvenamųjų pastatų likučių, nes užtenka vieno potvynio per penkiasdešimt metų, kad jis atneštų didžiulių nuostolių.

K. Šetkus sako, kad iš to atsiranda ir siūlymai, pavyzdžiui, keisti statybos reglamentą, paprastinant stogo konstrukcijas ar panašiai. Tačiau jis įsitikinęs, kad artimiausią dešimtmetį stichinių reiškinių tik daugės, todėl svarbu jiems pasiruošti.

Anot jo, šylant klimatui ir nesiimant jokių veiksmų, aukščiausia temperatūra Lietuvoje neabejotinai irgi gali pasiekti tą, kuri dabar fiksuojama Kanadoje. „Kas metus fiksuojamas orų šilimo tempas Lietuvoje yra nepaprastai ryškus. Jei mes kartu su kitomis valstybėmis nieko nedarysime, deja, bet išsipildys pesimistiškiausi scenarijai. Tačiau ypač Europos regione matau daug iniciatyvų tam tempui sumažinti ir aš tikiu, kad mums pavyks“, – prognozuoja K. Šetkus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų