REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užsitęsęs karantinas ir ilgas buvimas namuose daro meškos paslaugą poroms. Esame pavargę, jautresni, todėl galime pajusti, kad santykiai poroje nebėra tokie šilti kaip anksčiau.  Psichoterapeutas Andrius Kaluginas portalui tv3.lt pasakojo, kokie veiksniai pablogino porų santykius ir ko imtis, kad tai neprivestų prie skyrybų.

Užsitęsęs karantinas ir ilgas buvimas namuose daro meškos paslaugą poroms. Esame pavargę, jautresni, todėl galime pajusti, kad santykiai poroje nebėra tokie šilti kaip anksčiau.  Psichoterapeutas Andrius Kaluginas portalui tv3.lt pasakojo, kokie veiksniai pablogino porų santykius ir ko imtis, kad tai neprivestų prie skyrybų.

REKLAMA

Skyrybų šalyje nedaugėja, tačiau matoma bendra tendencija, jog žmonės pavargę, suirzę, o tai neigiamai atsiliepia santykiams. Psichoterapeuto teigimu, daugiausiai kreipiasi ne poros, o pavieniai asmenys, kurie jaučia, kad santykiuose iškyla problemų.

„Mano praktikoje nėra labai didžiulio pliūpsnio kreipimųsi dėl pablogėjusių santykių. Kad atrodytų tarsi santykiai griūna, tokios tendencijos aš nematau. Iš kitos pusės, tikrai padaugėjo kreipimųsi individualiai, žmonių, kurie jaučia savo individualias problemas santykiuose. Pavyzdžiui, žmonės jaučiasi labiau dirglūs, jautrūs, greičiau susinervina, galbūt padaugėjo konfliktų santykiuose. Tokios tradicinės santykių problemos, tiesiog jos dabar yra paaštrėjusios“, – apie bendrą porų padėtį karantino laikotarpiu kalbėjo A. Kaluginas.

Šeimose – nesutarimai dėl vaikų auklėjimo

Daugiau laiko praleidžiant namuose, dirbant nuotoliniu būdu, atsirado trintis. Tačiau, bėgant laikui, suaugusieji išmoko prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo – įsirengė darbo vietas, išmoko vienas kitam netrukdyti, duoti daugiau erdvės.

REKLAMA
REKLAMA

„Suaugę daugiau laiko praleidžia namuose, bet po pirmo karantino, praeitų metų pavasarį, žmonės kažkaip prisitaikė – susikūrė sau erdves, realiai jau išmoko netrukdyti vienas kitam, pasidalinti laiką, vietą, kompiuterius. Vienaip ar kitaip jau prisitaikė.“

REKLAMA

Tačiau kone dažniausiai konfliktai kyla ne tarp dviejų kartu gyvenančių asmenų, bet šeimose, kuriose auga vaikai. Nesame įpratę, jog atžalos neina į ugdymo įstaigą, todėl dažnai pykčiai kyla dėl nesutarimo, kaip reikia auklėti vaikus.

„Dėl vaikų, kurie neina į mokyklas, darželius, o auklės dabar yra labai sunkiai prieinamos, yra labai daug pykčių, nesutarimų. Tai dabar yra labai opi problema“, – aiškino psichoterapeutas.

Didžiausios problemos kyla dėl skirtingo supratimo, kaip reikia auklėti vaikus, kas su jais turi užsiimti, leisti laiką. 

REKLAMA
REKLAMA

„Viena didžiausių problemų, su kuria dabar susiduriu, yra ne suaugusių žmonių tarpusavio santykiai, o tokia netiesioginė problema. Santykius veikia požiūris į vaikų auklėjimą, į buvimą su vaikais, į tai, kas su jais turi žaisti, kaip juos reikia drausminti, kaip juos auklėti, nes pasikeitė sistema“, – kalbėjo A. Kaluginas. 

Taip pat sunku priimti tinkamus sprendimus, kaip vaiką drausminti, jei jis trukdo dirbti bei kokius sprendimus priimti, kad ir vaikas būtų laimingas, ir darbai pabaigti:

„Sunku rasti atsakymą, vaikus ar galima griežčiau drausminti ar ne, kada jie trukdo dirbti, kaip išbalansuoti, kaip netraumuoti vaiko, bet ir atlikti darbus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kasdienybėje vis sunkiau rasti balansą

Anksčiau, prieš pandemiją, didžiausi nesutarimai kildavo dėl priklausomybių, neištikimybės, žmonės ieškodavo atsakymų, kaip spręsti šias problemas, kad išsaugotų santykius.

„Anksčiau, iki pandemijos, didžiausios ir svarbiausios problemos, su kuriomis aš susidurdavau savo praktikoje, porų terapijoje, buvo konfliktų valdymas, įvairių formatų neištikimybės, buvo svarstymai dėl skyrybų, problemos dėl priklausomybių“, – apie dažniausiai bėdas, kilusias santykiuose anksčiau, kalbėjo psichoterapeutas.

Tačiau dabar didžiausia problema ta, jog negebame atrasti balanso. Pasikeitęs gyvenimo būdas sutrikdė ir gyvenimo ritmą, o darbas nuotoliniu būdu ištrynė ribas tarp darbo ir poilsio valandų.

REKLAMA

„Ką aš girdžiu iš savo praktikos, iš individualių žmonių apsilankymų, kai mes kalbamės apie santykius, tai didžiausias iššūkis dabar yra balansas. Kaip rasti balansą tarp poilsio ir darbo, tarp miego ir darbo, tarp pokalbių“, – aiškino A. Kaluginas.

Anksčiau poros pailsėdavo išėjusios į darbą arba kažkur išvykdamos, kartu arba atskirai. Dabar esantis laisvės nebuvimas paaštrina santykiuose kylančias problemas, o įprasti bėdų sprendimo būdai tapo neprieinami arba yra suvaržyti.

„Iš vienos pusės, yra daug rizikų sveikatai, iš kitos pusės norisi laisvės, norisi judėti, išeiti. Anksčiau žmonės daug problemų spręsdavo tiesiog išvykdami kažkur į sanatoriją, prie jūros arba keliaudami, su vaikais arba be. Dabar tokių sprendimų nėra dėl apribojimų. Anksčiau žmonės išeidavo į darbą ir sąlyginai vienas nuo kito pailsėdavo. Dabar tos galimybės nėra“, – kalbėjo specialistas.

REKLAMA

Santykių problemas pradėkite spręsti nuo savęs

Vieno recepto, kuris padėtų išsaugoti visus santykius, toli gražu nėra – kas tinka vienai porai, nebūtinai tiks kitai. Todėl iškilusias problemas reikėtų spręsti atsižvelgiant į asmeninius santykius.

„Kiekvienai porai yra savos priemonės, kurias jie taiko. Nėra stebuklingų, universalių priemonių, kurios tiktų kiekvienai porai. Pavyzdžiui, intymumo tema – vieniems galiu patarti labiau kreipti dėmesį į intymią savo gyvenimo dalį, būti švelnesniais, dėmesingesniais. Kitiems priešingai, gali būti, kad reikia mažinti intymumą, didinti atstumą, tokiu būdu nelendant į akis vienas kitam“, – sakė psichoterapeutas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau geriausias būdas spręsti bėdas santykiuose buvo kalbėjimas, bet dabar toks būdas nebeveikia – kuo daugiau kalbama, tuo daugiau pykčių. 

„Jeigu anksčiau sakyčiau, kad reikia labiau atkreipti dėmesį į poros formatą, kad reikia daugiau kalbėtis, bendrauti, atlikti kažkokių bendrų veiklų, prieš porą metų tai būtų tokia universali taisyklė. Kas pasikeitė šiame etape, kad daugiau kalbėtis, aš matau, nepadeda. Žmonės ir taip daug laiko leidžia kartu ir tas kalbėjimasis atveda tik prie didesnių nesutarimų. Čia ir yra pakitimas, kad dabar daugiau kalbėtis nėra gera idėja. Dabar reikia tvarkytis kiekvienam individualiai su savimi“, – aiškino A. Kaluginas. 

REKLAMA

Norite išvengti konfliktų? Susikoncentruokite į save. Pažinkite savo emocijas, išmokite nusiraminti ir nepulkite išlieti susikaupusių jausmų ant partnerio.

„Kadangi yra išbalansavimo problema, labai patarčiau žmonėms poroje daugiau dėmesio atkreipti į savo pačių emocijų, minčių valdymą, į balanso atradimą tarp darbo ir poilsio, į savo gebėjimą nusiraminti. Šiuo atveju, problemas reikėtų spręsti pradžioje atsižvelgus į save. Jeigu mes galėsim susitvarkyti su savimi, su savo reakcijomis, elgsena, tuomet tai teigiamai atsilieps ir santykiams, – kalbėjo A. Kaluginas. 

Nebijokite pabūti su savimi ir svajoti

Kartais geriausias būdas išvengti konfliktų – būti kartu. Tačiau stenkitės santykių klausimus palikti kitam kartui – pasimėgaukite vienas kito kompanija tyloje, apsikabinus ir užsiimant mėgstama veikla.

REKLAMA

„Ilgojo COVID-19 požymiai yra bendras emocinis ir fizinis nuovargis. Vieni gali geriausiai pailsėti būdami kartu, nekomunikuojant. Tiesiog apsikabinus, žiūrint mėgstamą filmą ar laidą, garsiai skaitant vienas kitam knygą, tiesiog būnant kartu. Bet ne aptarinėjant santykių problemas“,  – aiškino psichoterapeutas.

Tačiau nebijokite pabūti ir patys su savimi. Rūpinkitės savo fizine ir emocine gerove – tai padės į santykius žvelgti ramiau, jausitės geriau nusiteikę ir būsite pailsėję.

„Reikia pailsėti žmogui vienumoje, pabūti su savimi, pamedituoti plačiąja prasme. Pamedituoti, pasportuoti, rūpintas savo sveikata, mityba. Tokiu būdu žmogus pailsina savo psichiką, kūną ir šiuo atveju, jeigu žmogus yra labiau pailsėjęs, turi geresnį ūpą, tuomet tai teigiamai atsiliepia ir santykiams“, – kaip rūpinimasis savimi paveikia santykius pasakojo A. Kaluginas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei nutiko taip, kad pandemijos laikotarpiu esate skirtingose šalyse ar miestuose, negalite pasimatyti, buvimas vienam ar tyloje nepadės. Tokiu atveju, stenkitės pabendrauti kasdien, nors ir trumpą laiką.

„Kitas dalykas, kad yra poros, kurios dabar yra skirtingose šalyse, atvejai, kai vyras gyvena užsienyje, žmona Lietuvoje ar atvirkščiai. Žinoma, yra didelis išsiilgimas. Tokiais atvejais, jeigu mus skiria didelis atstumas, priešingai, reikia bendrauti telefonu, per „Skype“ ar dar kažkokiais būdais, kad ir keletą minučių per dieną, bet rodyti dėmesį vienas kitam, tokiu būdu mažinti atstumą“, – kaip išsaugoti santykius per atstumą aiškino psichoterapeutas.

REKLAMA

Na, o kad karantiną išgyventi būtų lengviau – svajokite. Nors planuoti ateities veiklas dabar išties nelengva, tačiau galvokite apie dalykus, kuriuos nuveiksite pasibaigus pandeminiam laikotarpiui. Kai tik galėsite, bandykite savo svajones įgyvendinti.

„Aš siūlau svajoti. Svajoti apie tai, ką mes padarysime pasibaigus karantinui. Ir kada jis pasibaigs, pabandyti įgyvendinti svajones, kurios dabar. Nes jeigu dabar nebus jokių svajonių, jokių minčių apie tai, ką veiksiu, kai pasibaigs karantinas, tai yra labai blogai, – pataria A. Kaluginas. – Suprantu, kad dabar planuoti yra labai sudėtinga, daug nežinomybės, situacija keičiasi. Bet svajoti kartu niekas neuždraudė. Tai gali būti svajonės apie skrydį, keliones, statybas, būsto pakeitimus, šeimos pagausėjimą, galbūt kažkas svajos atšokti vestuves. Taigi, dabar reikia svajoti apie tai, ką įgyvendinsim pasibaigus pandemijai poroje, šeimoje.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų