Griaustinio arba Perkūno diena minima jau nuo seno. Etnologas sako, kad senovėje baltai šia diena pažymėdavo vidurvasarį ir taip garbino Perkūną.
„Griaustinio diena pažymi vidurvasarį. Perkūnas buvo vienas svarbiausių baltų dievaičių, jam pavaldi buvo vasara ir jis buvo karių globėjas. Perkūnui pašvęstų dienų buvo daug, net devynios, pradedant nuo pirmojo perkūno sugriaudėjimo“, – sako jis.
Jis prisimena legendą, pagal kurią buvo manoma, kad Perkūno garsas kyla iš jo dundančių ratų danguje.
„Yra tokia legenda, kad kai Perkūnas važiuoja per dangų savo vežimu, jo ratai dunda ir dėl to būna girdimas tas perkūnijos, griaustinio garsas. Dardantys ratai yra perkūno garsai.
Tai yra didelė šventė ir buvo manoma, kad senovėje tai buvo didelė diena ir slavų religijose, tai buvo toks svarbus gamtos galių įsikūnijimas“, – pasakoja L. Klimka.
Artėjantys orai – permainingi
Etnologas pabrėžia, kad ši diena visada minėdavo permainingų ir audringų orų periodą. Anot jo, artimiausiomis dienomis ir savaitėmis tikėtini stiprūs vėjai ir perkūnija.
„Liepos pabaigoje bei artimiausiomis savaitėmis visada, ir šiemet bus labai dažnos vėtros su griaustiniu. Po šv. Lauryno dienos, kuri būna rugpjūčio 10-ąją, perkūnas bus jau nebepavojingas. Šiandien, per Griaustinio dieną labai tikėtina, kad griaustinis bus.“
Anot jo, senovėje žmonės dažnai bijodavo šios dienos.
„Senovėje Griaustinio diena būdavo visada nelaimės simbolis, kadangi žmonės nebuvo apsaugoję savo namų nuo griaustinio. Būdavo ir namų, ir ištisų kaimų sudegusių, žmonės saugojosi ir labai bijojo šių permainų“, – sako jis.
