Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika sako, kad peržvelgus meteorologinio radaro nuotrauką bei palydovinius vaizdus panašiausia, kad tai buvo pavienis (izoliuotas) cumulonimbus capillatus incus debesis, išvertus iš lotynų kalbos – kamuolinis lietaus plaukuotasis-priekališkasis debesis.
„Debesų atlaso teorija sako, kad Cumulonimbus debesų rūšis, pasižymi tuo, jog viršutinėje debesies dalyje susiformuoja plunksninių debesų pavidalo plaukų pluošto formos. Tai požymis, jog vyksta intensyvus debesies viršūnės apledėjimo procesas. Ši debesų rūšis visada formuojasi cumulonimbus debesies priekale.
Ypač galingos konvekcijos metu (kuri dažniausiai intensyviausia centrinėje debesies dalyje) oro srautai atsiremia į inversinį apatinės stratosferos sluoksnį ir pasklinda po juo. Taip debesies viršūnė įgauna priekalo formą. Pagal priekalo viršūnės padėtį galima nustatyti troposferos viršutinės ribos aukštį“, – pasakoja specialistas.
Taip pat G. Valaika priduria, kad ne visada užtenka vienos nuotraukos, kai norime tiksliai identifikuoti debesų rūšį, o tarp nuotraukų turėtų būti bent keliolikos minučių skirtumas. Tačiau specialistas patikina, kad šioje nuotraukoje matome būtent įvardytąjį debesį.
Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt, klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tokie debesys susidaro dėl labai karšto ir tropinio oro, kai vyksta labai intensyvus garavimas, tad galima sakyti, kad nuotraukose matome Lietuvą varginančio karšto oro ir stipraus garavimo pasekmę. Šie debesys turi ir savo lotynišką pavadinimą – cumulonimbus.
D. Valiukas sako, kad karštų orų metu toks reiškinys nėra retas ir tikrai dažnai pasitaikantis. „Toks reiškinys tikrai nėra išskirtinis palyginus su tuo, kad dabar Lietuvoje neįtikėtinai karštos dienos, tropinės naktys ir pasiekiami nauji karščio rekordai“, – aiškina vyras.
D. Valiukas sako, kad tokį reiškinį galime išvysti bet kurioje vietoje, nes debesis yra ganėtinai aukštai. Tačiau galima išskirti pietryčių Lietuvą, kurioje debesis ir buvo užfiksuotas, nes ten vyksta intensyvesnė konvekcija.
Neįtikėtini kadrai
Nors šie debesys ir nėra retas reiškinys, tačiau ne kiekvienam pavyksta užfiksuoti tokius žadą atimančius kadrus. J. Baltrušaitienė sako, kad dangų stebi jau metus laiko, domisi debesų rūšimis, priklauso „Orų entuziastų“ grupei. Moteris sako, kad viena jos akis visada tikrina tai, kas vyksta danguje.
