11-ąją šių metų savaitę (2019 m. kovo 11-17 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 59,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 92,9 atv./10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 11-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
11-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 26 asmenys, iš kurių – 4 vaikai iki 2 m., 11 vaikų 2-17 m. amžiaus grupėje ir 11 suaugusių asmenų.
2018-2019 m. gripo sezonu registruoti 26 mirties atvejai.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.
Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?
65 m. ir vyresniems asmenims; nėščiosioms; asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali kilti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.
Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą.
Norėdami apsaugoti tiek savo, tiek aplinkinių (kolegų) sveikatą, likite namuose ir neužsiimkite savigyda.
