Sprendimą globoti du vaikus, brolį ir sesę, Jūratė, priėmė mirus vaikų močiutei. Iš pradžių Jūratė su seserimi svarstė globoti po vieną vaiką, tačiau pradėjus tvarkyti dokumentus, buvo nuspręsta brolio ir sesers neišskirti. „Mūsų su vyru biologiniai vaikai buvo panašaus amžiaus, todėl pagalvojom, kad bendravimas tarp visų keturių bus paprastesnis“, – apie savo sprendimą priimti du vaikus pasakoja Jūratė.
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Nadežda Buinickienė teigia, kad globėjų sprendimas neišskirti brolių ir seserų yra labai svarbus, siekiant sukurti harmoningą ir visapusišką aplinką vaikų vystymuisi. „Bręstantiems vaikams labai svarbi šeima, kurioje jie jaustų laimę, meilę bei supratimą. Natūralu, kad vaikas augdamas su broliais, seserimis jaučiasi saugesnis, patiria mažiau nerimo, nežinomybės ir kitų neigiamų emocijų“, – sako N. Buinickienė.
Nors Jūratė vaikus priglaudė jiems jau pasiekus paauglystės amžių, kol kas su paaugliškomis problemomis jai neteko susidurti. Šeimoje tiek biologiniai, tiek globojami vaikai auklėjami pagal tas pačias taisykles, o iškilus sunkumams, stengiamasi apie problemas kalbėtis ir ieškoti sprendimų kartu.
„Visus keturis vaikus auginu pagal tas pačias taisykles. Kai matau, kad kažkas pasikeitė vaikų elgesyje, stengiuosi apie tai su jais pasikalbėti, išsiaiškinti jų elgesio motyvaciją, pasidalinu savo patirtimi. Padeda ir tai, jog žinau, kad susidūrus su problemomis, visada galiu kreiptis į įvairias vaikų tarnybas ir ieškoti bendrų sprendimų“, – pasakoja keturis vaikus auginanti Jūratė.
Jūratės paauglių globa, kaip ir visų Vilniuje globojamų vaikų, yra koordinuojama šeimai paskirto globos centro, kuris teikia reikalingą pagalbą globėjų šeimoms. Globos koordinatoriai nuolatos palaiko ryšį su šeima ir padeda spręsti iškilusias problemas.
Dabar kasdienį šeimos gyvenimą Jūratė organizuoja laikantis griežto tvarkaraščio ir nuolatos ugdo vaikų savarankiškumo įgūdžius. Kiekvienas vaikas šeimoje turi jam skirtas užduotis, o kai kuriuos darbus atlieka kartu su šeima. „Pradžioje susidėliojau gana griežtą dienos, mėnesio ir metų planą. Vaikai po mokyklos privalėjo lankyti jiems patinkantį būrelį, o laisvu laiku turėjo stengtis padaryti pamokas. Laukui bėgant planus darėme jau kartu“, – apie šeimos gyvenimą pasakoja globėja.
„Mes kartu su vaikais tariamės, kokia bus kiekvieno pareiga, ant popieriaus sudarome planą ir žymime, kas padaryta. Kartą per vasaros atostogas viena bendradarbė išgirdo, kaip aš vaikams telefonu pasakiau, kad kol dirbsiu, jie turi sutvarkyti namus, išplauti indus, pasigaminti pusryčius. Ji stebėjosi, kad sūnūs net nebando ginčytis, nes pati augina dvi dukras ir sako, kad jos nė už ką netvarkytų namų. Mes savo šeimoje nutarėme, kad namų tvarkymas – tai visų pareiga, ne tik tėvų“, – sako Jūratė.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė pastebi, kad tėvai visuomet turėtų suteikti galimybę vaikams prisidėti prie šeimos gerovės, skirdami jiems namų ruošos ar kitas svarbias užduotis, nes tai padeda ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. „Formuojantis vaiko savivertei, labai svarbu, kad tėvai parodytų besąlyginę meilę ir priėmimą. Vaikams svarbu jausti, kad tėvai tiki jo gebėjimu būti savarankišku, girdėti tėvų padrąsinimus ir jaustis šeimoje saugiai“, – teigia socialinės apsaugos specialistė Nadežda Buinickienė.
Tėvų ir vaikų bendradarbiavimas, paremtas abipuse pagarba ir atsakomybės pasidalijimu, ugdo vaiko savivertę ir skatina prieraišumą. Vis dėlto, sudėtingomis sąlygomis augantys vaikai dažnai tokių ryšių su savo tėvais neužmezga. „Globojami vaikai turi nemažai neigiamų ar trauminių patirčių, todėl jiems reikalinga intensyvesnė pagalba ir daugiau dėmesio, laiko, rūpesčio. Tačiau vaikams augant globėjo šeimoje su biologiniais vaikais, jų auklėjimas neturėtų skirtis“, – sako N. Buinickienė.
Jūratės globojami vaikai ir dabar palaiko ryšius su savo biologiniais tėvais. Jūratė neneigia fakto, kad globojamų vaikų bendravimas su biologiniais tėvais neretai kelia iššūkius ir išbalansuoja šeimos gyvenimą, tačiau kartu supranta, kad tai itin svarbu vaikų psichologinei būklei. „Bendravimas su tėvais yra reikalingas, nes kaip bebūtų, jie yra jų biologiniai tėvai ir, kokie jie bebūtų, jiems jie visada bus tėvai“, – sako Jūratė.
„Tačiau jau vien tai, kad tėvams yra apribotos teisės, reiškia, kad jų auklėjimo suvokimas yra ydingas ir šioje vietoje vaikai šiek tiek sutrinka, nes pas globėją viskas griežtai pagal taisykles, o nuvažiavus pas tėvus jiems duodama visiška laisvė. Globėjai turi išlikti tvirti psichologiškai, tad palaikymas iš institucijų yra labai svarbus“, – patirtimi dalijasi globėja.
Pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su šeimomis, kurioms sunku palaikyti vaikų ryšius su jų tėvais, todėl socialinių paslaugų skyriaus vedėja pataria nenutraukti globotinių bendravimo su biologiniais tėvais. „Globėjai turi galimybę geriau pažinti vaiką, jo poreikius, sužinoti šeimoje esančias problemas ir padėti vaikams adaptuotis, suprasti ir keisti neigiamus pavyzdžius bei elgesį šeimos santykiuose“, – sako N. Buinickienė.
Vilniaus mieste šiuo metu labai trūksta globėjų 10 metų bei vyresnio amžiaus vaikams. Jei norite ir galite į savo šeimą priimti vaiką, negalintį augti su savo tėvais, susisiekite su vienu iš Vilniaus miesto globos centrų ir aptarkite savo lūkesčius bei galimybes tapti globėjais.
Globėjai, kurie jaučia, kad jiems reikia psichologinės paramos, patarimo sprendžiat auklėjimo, buities klausimus ar kitokios pagalbos, visuomet gali kreiptis į atsakingas institucijas.
- VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva 8 66522 480, [email protected];
- VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras 8 69405030, [email protected];
- Žiburio labdaros ir paramos fondas 8 69817852, [email protected];
- Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija 8 60909601, [email protected];
- VšĮ SOTAS 8 68576331, [email protected].
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
