sėdimas darbas

Praleisdami po kelias valandas kasdien prie kompiuterio: skaitydami el. laiškus, naršydami socialinius tinklus ar dalyvaudami ilgose nuotolinėse video konferencijose, rizikuojate patirti galvos, kaklo, pečių, rankų ir nugaros skausmus. Teisingi išsiugdyti naudojimosi kompiuteriu įpročiai gali padėti ilgą laiką išvengti nemalonių simptomų kūne, tačiau nuolatinis sėdimas darbas neišvengiamai reikalauja ir papildomų sveikatos priežiūros priemonių.

Dažnas mūsų gydytojų kabineto duris praveria tik jau išvargintas aštraus nugaros skausmo. Tačiau, patiriamas skausmas kaklo, krūtinės ar juosmens srityse yra tik pasekmė, signalizuojanti apie kitas pasislėpusias sveikatos problemas žmogaus organizme. Manoma, kad pasaulyje net iki 85 proc. žmonių bent kartą per savo gyvenimą patiria ūmų juosmens skausmą. Tinkamo gydymo metodo paieškas, pravartu, pradėti nuo skausmą sukėlusių priežasčių išsiaiškinimo.

Jeigu darbo dienos metu savo sėdimą darbą kas 30 minučių paįvairinsite 1-2 minučių paprasčiausiu vaikščiojimu, galite sumažinti savo netikėtos mirties riziką net 17 proc., tvirtinama vieno Niujorko universiteto tyrime. Jeigu darbo dienos metu užsiimtumėte intensyvesne fizine veikla, tai netikėtos mirties galimybė sumažėtų net 35 proc.

 Inkstai atlieka lemiamą vaidmenį išlaikant sveiką kūną – jie padeda gaminti raudonuosius kraujo kūnelius, reguliuoja kraujo spaudimą, detoksikuoja jūsų vidaus organus, pašalina vandens perteklių ir kontroliuoja visų svarbiausių mineralų kiekį kraujyje.  Todėl yra labai svarbu sumažinti inkstų ligos pavojų, sulaužant tam tikrus blogus įpročius ir pakeičiant juos geresniais.

Jei dirbame sėdimą darbą, dienos pabaigoje jaučiamės blogai: skauda nugarą, sprandą, jaučiamės sustabarėję. Ilgainiui nemalonumai tik auga ir stiprėja, net iššaukdami lėtines ligas. Skamba nekaip, tiesa? Sporto treneris Elanas Gaidzys tvirtina, kad šiandien visų šių problemų priežastis – laimės trūkumas. Galvojate, kaip tai susiję? Pasirodo, viskas labai paprasta. „Laimingas žmogus – sveikas žmogus.

Šiomis dienomis vis daugiau profesijų atstovų yra priversti dirbti sėdimą darbą ar turi galimybę dirbti namuose. Tačiau, ilgos darbo valandos, netaisyklinga kūno padėtis sėdint prie kompiuterio ekrano, sėslus gyvenimo būdas, priverčia kas penktą ofiso darbuotoją ieškoti medicininės pagalbos. Nugaros skausmas kasmet paliečia 34 – 51 proc. sėdimą darbą dirbančių asmenų, o daliai jų tampa viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių.

Naujiausi moksliniai tyrimai nuolat skelbia – sėdėjimas yra šio amžiaus rūkymas, ilgas sėdėjimas lemia ankstyvas mirtis ir panašius, itin kraupiai skambančius teiginius. Kad ir kaip nesinorėtų su jais sutikti, ilgas sėdėjimas stipriai veikai visą mūsų organizmą. Dauguma žmonių dabar dirba ne tik sėdimą darbą, bet beveik visą dieną praleidžia sėdėdami ir apie tai net nesusimąsto.

Ilgas sėdėjimas, kad ir prie darbo stalo, skatina greitesnį senėjimą. Pasirodo, užtenka vos dviejų valandų nepertraukiamo sėdėjimo ir – mūsų senėjimą lemiančios chromosomų kojelės telomerai – nubyra ir taip nė patys nenumanydami senstam sparčiau. Tad ko imtis? Kiek valandų sėdite darbe prie stalo? O kada nuo jo atsistojate, tik pietauti? Pasirodo, toks ilgas sėdėjimas yra pavojingas. Mat nuo ilgo sėdėjimo greičiau senstame. Apie ką mes čia? Ogi pradėkim nuo pradžių.

Jei kiekvieną dieną valandų valandas užsisėdėti prie darbo stalo jums tapo įprasta, reikėtų sunerimti dėl pavojaus sveikatai. Nepaisant to, tai skatina ir kitus žalingus kasdienių įpročių, kaip nereguliari mityba, greitas maistas, kūprinimasis, dėl ko vėliau imama jaustis vis prasčiau ir pradeda stigti motyvacijos darbui. Pateikiame dažniausius įpročius darbo vietoje, galinčius rimtai pakenkti sveikatai bei būdus, kaip jų išvengti ir išlaikyti gerą savijautą.