aliaksandras lukašenka

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minsko sąjungininkei Rusijai šiuo metu reikalinga tyli ir rami Baltarusija. Apie tai penktadienį pranešė nepriklausomi Baltarusijos naujienų portalai „Naša Niva“ ir „Zerkalo“. A. Lukašenka kalbėjo, kad Baltarusijai nėra reikalo įsitraukti į karą prieš Ukrainą. Kartu jis pažymėjo, kad „Baltarusija daro savo darbą“, tačiau nepaaiškino, ką tai reiškia.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu skundėsi dėl tariamos Vakarų grėsmės jo šaliai. „Padėtis sudėtinga. Labiausiai mane neramina Lenkijos vadovybės pozicija“, – sakė A. Lukašenka ketvirtadienį Maskvoje per televiziją transliuotame pokalbyje. Jis kritikavo karines pratybas Baltijos šalyse ir papildomų NATO dalinių dislokavimą Baltarusijos kaimyninėse valstybėse.

Baltarusijos opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos biuras skelbia apie diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo siunčiamus grasinimus Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams ir jų vaikams. „Lukašenkos grasinančių pareiškimų apie pasirengimą karui su Europa fone vėl suaktyvėjo provokatoriai, bandantys sukelti nepasitikėjimą tarp lietuvių ir gudų“, – teigiama S. Cichanouskajos biuro atsiųstame pranešime.

NATO pareiškė įvertinusi tikimybę apie Baltarusijos pasirengimą imtis karinių veiksmų prieš Ukrainą. Pasak vieno iš Aljanso atstovų, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad Baltarusija būtų pasirengusi oficialiai prisijungti prie plataus masto agresijos prieš Ukrainą.  Apie tai neviešai pranešė aukšto rango NATO pareigūnas, skelbia „Kanal 24“. Šią savaitę A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija ruošiasi karui.

Europos Sąjunga nėra agresyvus blokas, o karinę grėsmę Europoje kelia dabartiniai Rusijos ir Baltarusijos lyderiai, pareiškė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano, praneša „Kanal 24“. Taip jis pakomentavo ankstesnį Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad Baltarusija ruošiasi karui. „Europos Sąjunga nekariauja. Todėl, žinoma, niekam nereikia bijoti Europos Sąjungos – tik tiems, kurie bando pakenkti pagarbai tarptautinėms taisyklėms, demokratijai ir žmogaus teisėms“, – sakė P. Stano.

Teroristinis išpuolis Maskvos koncertų salėje atskleidė subliuškusį Vladimiro Putino, kaip „didžiojo šalies gynėjo“ vaizdą. Panašu, kad Rusijos režimo lyderis pamažu praranda kontrolę Kremliuje, o žmones nebenori juo tikėti. Rogeris Boyesas, parašęs knygų apie tai, kaip Adolfas Hitleris iškilo į valdžią ir ją išlaikė, savo straipsnį Londono leidinyje „The Times of London“ pradėjo klausimu, ar diktatoriai savo piliečius išlaiko saugesnius nei demokratinės valstybės.

Penktadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Baltarusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Yaroslav Khmyl ir įteikė jam protesto notą, kurioje išreikštas griežtas protestas dėl šių metų kovo 26 dieną paviešintų Aliaksandro Lukašenkos pokalbių su Baltarusijos karinių pajėgų vadais.

Rusija gali bandyti atverti papildomą puolimo kryptį dar šiais metais, įsitikinęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas. Pasak jo, Rusija gali suspėti 2024 metais sukaupti pakankamai karių ir technikos, kad galėtų atverti dar vieną puolimo kryptį.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka antradienį sakė, kad užpuolikai, praėjusią savaitę Maskvos koncertų salėje surengę žudynes, pirmiausia bandė bėgti į jo šalį, bet nusuko kitur dėl patikros punktų. „Todėl jiems nebuvo šansų patekti į Baltarusiją. Jie tai matė. Todėl jie nusuko šalin ir nuėjo į Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą“, – sakė A. Lukašenka, prieštaraudamas Rusijos teiginiui, kad jie pirmiausia bandė pereiti į Ukrainą.