
Darbo santykių liberalizavimas – smūgis „pirmai kartai“ nuo Gariūnų (papildyta 16:44)
Birutė Žemaitytė,
Publikuota 2012.06.25 15:34
REKLAMA
Top
DIENOS
SAVAITĖS
MĖNESIO
Naujausia
-
18:34 Pavogta Jazzu „Instagram“ anketa: pradėtas rimtas tyrimas, prie to dirba žmonės net iš kelių šalių
1. Tai ne pirmas atvejis, kai Vyriausybė, prisidengdama bedarbystės prevencija, pažeisdama socialinės partnerystės bei socialinės darbuotojų saugos principus, inicijuoja siūlymus iškreipiančius darbo santykius.
2. Esu įsitikinę, kad anksčiau pateikti( ir dabartiniai siūlymai) neduos norimo rezultato, bet įtakojo ir įtakos dar didesnį darbdavių savivalės didėjimą ir tuo pačiu darbuotojų teisių pažeidimus.
3. Manau, kad paskutinieji Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymai dėl darbo santykių „liberalizavimo“, yra akiplėšiškas darbuotojų teisių ir garantijų naikinimas, neatitinkantis nei Vyriausybės, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prievolių prieš Visuomenę.
4. Kai kurie siūlymai (pav. dėl darbo savaitės ilginimo, dėl įspėjimo terminų mažinimo, dėl naktinio darbo, dėl terminuotų sutarčių ir kt.) prieštarauja TDO konvencijų ir rekomendacijų bei Europos socialinės chartijos nuostatoms.
Suprantu darbo santykių harmonijos būtinumą, bet tai matau kaip abipusį darbuotojų ir darbdavių interesų derinimo procesą, įvertinant socialinių garantijų sistemos galimybes, o ne vienpusišką darbdavių interesų iškėlimą aukščiau Visuomenės intereso.
Manau, kad geriausias darbo santykių „liberalizavimas“(pagal dabartinius „libertalus“) būtų Darbo kodekso panaikinimas, Valstybinės darbo inspekcijos likvidavimas ir leisti, kad darbuotojai ir darbdaviai tarpusavy aiškintusi kaip jiems patinka, netaikant baudžiamosios atsakomybės už ginklų, smurto ir kitų priemonių panaudojimą darbe.
Neprieštaraučiau darbo santykių „liberalizavimui“(įteisinant darbdavių savivalę), jeigu būtų įteisinta darbuotojų veiksmų laisvė: įvesti 6 valandų darbo dieną, dirbti kada nori, elgtis darbe kaip nori, gauti išmokas už nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, gauti kelionės į darbą išlaidų kompensacijas, bei gauti bedarbio pašalpą ne mažiau kaip 4 metus ir pašalpos dydį visiems piliečiams nustatatyti vienodą, pensijinio amžiaus ribą sumažinti iki 45 m.