E. Maldeikis: „Mažeikių naftos“ epopėja tęsis

, Publikuota 2010.02.12 15:40

IMHO 2010-02-19 20:49:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas bus su Mažeikiais? IMHO, Lietuvos žemėje esanti nafta turėjo likti strateginiu nacionaliniu objektu kartu su Butinge ir Mažeikiais. Lietuvai jos būtų pilnai užtekę. Tai švariausia pasaulyje ir lengvai išgaunama nafta. Ar negalėtumėte padaryti žurnalistinį tyrimą ir sužinoti VISĄ istoriją, kaip ši nafta pateko į svetimas rankas ir KIENO visgi šios rankos? Pusę - Geonafta- tarsi valdoma Stonio. Bet Stonys yra Rusijos statytinis. Tai gal Geonaftą valdo Rusija? O kaip yra su Minijos nafta? DIDŽIULĖ PASLAPTIS. Mums buvo per medija pateikiama, kad ją nusipirko švedai. Koks nonsensas. Pasitikrinau internete. Ta įmonė, kuri registruota Švedijoje, yra vieno arabo, ar žydo su arabiška pavarde iš Etiopijos, nuosavybė. Kodėl tokie dalykai slepiami? Kai nafta buvo pardavinėjama, pelno mokestis buvo 25 procentai. Paulauskui valdant, mokestis buvo sumažintas iki 9 procentų su pretekstu, kad Sonys investuos į Vidurinės Azijos naftos žvalgybas. Kas vyko po to? Kas gavo otkatus? Kodėl Lietuva, turėdama savo naftą, miršta, kaip tas medis, aukdamas vandenyje, miršta iš troškulio. Kas čia per velniava? Kas tai gali paaiškinti? Kodėl šie klausimai niekam neįdomūs? Atsakykit, gerbiamasai lietuvi bardočau:)
GAl, sakau, tie naftos savininkai ir siekia, kad kuo daugiau lietuvių nušluot nuo šios žemės paviršiaus? Juk net turėdamas žemės sklypą, kurioje yra naftos, toks lietuvis jau nėra naftos savininkas. Ji jau parduota. O lietuvio nuosavybė tik 10 metrų žemės gylio. Net vandens grežinys žemiau dešimt metrų jau nėra lietuvio nuosavybė, jei liberalai, atsiprašant, susikukuos su žd. prichvatizuoti žemės gelmių vandenį. Mokėsim tada moksčius kokius tik jie užsimanys.   ATSAKYTI
IMHO 2010-02-19 20:49:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kas bus su Mažeikiais? IMHO, Lietuvos žemėje esanti nafta turėjo likti strateginiu nacionaliniu objektu kartu su Butinge ir Mažeikiais. Lietuvai jos būtų pilnai užtekę. Tai švariausia pasaulyje ir lengvai išgaunama nafta. Ar negalėtumėte padaryti žurnalistinį tyrimą ir sužinoti VISĄ istoriją, kaip ši nafta pateko į svetimas rankas ir KIENO visgi šios rankos? Pusę - Geonafta- tarsi valdoma Stonio. Bet Stonys yra Rusijos statytinis. Tai gal Geonaftą valdo Rusija? O kaip yra su Minijos nafta? DIDŽIULĖ PASLAPTIS. Mums buvo per medija pateikiama, kad ją nusipirko švedai. Koks nonsensas. Pasitikrinau internete. Ta įmonė, kuri registruota Švedijoje, yra vieno arabo, ar žydo su arabiška pavarde iš Etiopijos, nuosavybė. Kodėl tokie dalykai slepiami? Kai nafta buvo pardavinėjama, pelno mokestis buvo 25 procentai. Paulauskui valdant, mokestis buvo sumažintas iki 9 procentų su pretekstu, kad Sonys investuos į Vidurinės Azijos naftos žvalgybas. Kas vyko po to? Kas gavo otkatus? Kodėl Lietuva, turėdama savo naftą, miršta, kaip tas medis, aukdamas vandenyje, miršta iš troškulio. Kas čia per velniava? Kas tai gali paaiškinti? Kodėl šie klausimai niekam neįdomūs? Atsakykit, gerbiamasai lietuvi bardočau:)
GAl, sakau, tie naftos savininkai ir siekia, kad kuo daugiau lietuvių nušluot nuo šios žemės paviršiaus? Juk net turėdamas žemės sklypą, kurioje yra naftos, toks lietuvis jau nėra naftos savininkas. Ji jau parduota. O lietuvio nuosavybė tik 10 metrų žemės gylio. Net vandens grežinys žemiau dešimt metrų jau nėra lietuvio nuosavybė, jei liberalai, atsiprašant, susikukuos su žd. prichvatizuoti žemės gelmių vandenį. Mokėsim tada moksčius kokius tik jie užsimanys.   ATSAKYTI
Haha 2010-02-14 22:57:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Niekas nieko nesodins ir Degutienė toliau kaip Kleopatra valdys savo valdytinius ir niekas čia artimiausia šimtmetį nesikeis. Jei gymei nemokėdamas vogt tai ubagu ir numirsi.Nemokėjai kažkam subinę palaižyt irgi ubagas,nedalyvauji kurioj nors vagių šaikoj{partijoj} irgi esi paserktas vergystei.   ATSAKYTI
visgi 2010-02-13 22:51:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ne Rusija valdo Lukoilą. Rusijos vyriausybė turi tik apie 10 procentų akcijų, o ir tas ketina parduoti. Dauguma akcijų valdo oligarchas Alokperovas.   ATSAKYTI
Tomas Čyvas faktui 2010-02-13 18:43:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Žinot, reiktų skirti Yukos nuo Lukoil ir Abišalą nuo Degutienės. Tada būtų lengviau kalbėtis.   ATSAKYTI
THE WASHINGTON TIMES 2010-02-13 17:47:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Washington DC, Sunday, November 2, 2003

Arrested oil tycoon passed shares to banker

LONDON (Agence France-Presse) -- Control of Mikhail Khodorkovsky's shares in the Russian oil giant Yukos have passed to renowned banker [the Rt Hon Lord] Jacob Rothschild, under a deal they concluded prior to Mr. Khodorkovsky's arrest, the Sunday Times reported.

NEWS IN BRIEF -- probably not in your own national newspaper - Leonid Nevzlin, biggest Yukos shareholder not yet in jail, has been granted Israeli citizenship, raising eyebrows even in Jerusalem over the haste in which it was done. [source] Fact: Nevzlin resigned from Yukos to head the Russian Jewish Congress. [biography]

Voting rights to the shares passed to Mr. [sic] Rothschild, 67, under a "previously unknown arrangement" designed to take effect in the event that Mr. Khodorkovsky could no longer "act as a beneficiary" of the shares, it said.

Mr. Khodorkovsky, 40, whom Russian authorities arrested at gunpoint and jailed pending further investigation last week, was said by the Sunday Times to have made the arrangement with Mr. Rothschild when he realized he was facing arrest.

Mr. Rothschild (left) now controls the voting rights on a stake in Yukos worth almost $13.5 billion, the newspaper said in a dispatch from Moscow.

Mr. Khodorkovsky owns 4 percent of Yukos directly and 22 percent through a trust of which he is the sole beneficiary, according to Russian analysts.

From the figures reported in the Sunday Times, it appeared Mr. Rothschild had received control of all Mr. Khodorkovsky's shares.
The two have known each other for years "through their mutual love of the arts" and their positions as directors of the Open Russia Foundation, Yukos' philanthropic branch, it said.

Russian authorities Thursday froze billions of dollars of shares held by Mr. Khodorkovsky and his top lieutenants in Yukos -- throwing control of the country's largest oil company into limbo and causing frenzied selling on financial markets.

Russian prosecutors said owners of the shares are still entitled to dividends and retain voting rights, but can no longer sell their stakes.

They said the freeze was necessary as collateral for the $1 billion that Mr. Khodorkovsky and his associates are accused of misappropriating during the 1990s.

Mr. Rothschild is the British head of Europe's wealthy and influential Rothschild family, and runs his own investment empire.

David Irving comments:

A FRIEND inquires of me, sending me this clipping, "Are you tired of this yet?" But of course for me as a WW2 historian, the gradual onset of any new Holocaust holds a grim fascination: for is this story not the very stuff that anti-Semitism, and in the long run Holocausts, are spawned upon?
Mikhail Khodorkovsky had a "previously unknown arrangement" with Jacob Rothschild for the latter to take control of the former's Yukos stock in the event that the former could no longer "act as a beneficiary" of the shares.
The two are said to have known one another "through their mutual love of the arts."
The exact nature of these "arts" isn't specified, as my correspondent notes: "It could be the Black Arts." That sounds like naked r*cism to me.

   ATSAKYTI
faktas >>Tomui Čyvui 2010-02-13 17:36:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prisiminkim šiek tiek istorijos:

Rothschild Runs Yukos

Arrested oil tycoon passed shares to banker

The Washington Times
3 November 2003

Original Link>>

LONDON (Agence France-Presse) - Control of Mikhail Khodorkovsky's shares in the Russian oil giant Yukos have passed to renowned banker Jacob Rothschild, under a deal they concluded prior to Mr. Khodorkovsky's arrest, the Sunday Times reported.
Voting rights to the shares passed to Mr. Rothschild, 67, under a "previously unknown arrangement" designed to take effect in the event that Mr. Khodorkovsky could no longer "act as a beneficiary" of the shares, it said.
Mr. Khodorkovsky, 40, whom Russian authorities arrested at gunpoint and jailed pending further investigation last week, was said by the Sunday Times to have made the arrangement with Mr. Rothschild when he realized he was facing arrest.
Mr. Rothschild now controls the voting rights on a stake in Yukos worth almost $13.5 billion, the newspaper said in a dispatch from Moscow.
Mr. Khodorkovsky owns 4 percent of Yukos directly and 22 percent through a trust of which he is the sole beneficiary, according to Russian analysts.
From the figures reported in the Sunday Times, it appeared Mr. Rothschild had received control of all Mr. Khodorkovsky's shares.
The two have known each other for years "through their mutual love of the arts" and their positions as directors of the Open Russia Foundation, Yukos' philanthropic branch, it said.
Russian authorities Thursday froze billions of dollars of shares held by Mr. Khodorkovsky and his top lieutenants in Yukos - throwing control of the country's largest oil company into limbo and causing frenzied selling on financial markets.
Russian prosecutors said owners of the shares are still entitled to dividends and retain voting rights, but can no longer sell their stakes.
They said the freeze was necessary as collateral for the $1 billion that Mr. Khodorkovsky and his associates are accused of misappropriating during the 1990s.
Mr. Rothschild is the British head of Europe's wealthy and influential Rothschild family, and runs his own investment empire(.policestateplanning.com/rothschild_runs_yukos.htm)   ATSAKYTI
neXt 2010-02-13 09:57:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
teisingi vertinimai dėl MN pardavimo pateikti Socialdemokratų Sąjungos-žr. LSDS internetinės svetainės lsds.lt dokumentuose, komentaruose.   ATSAKYTI
ignas Murzai ir Visockui 2010-02-13 09:40:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Keliaukite po velniais iš čia su savo reikalais.   ATSAKYTI
dar 2010-02-13 09:31:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
http://www.lukoil.ru/static_6_5id_213_.html   ATSAKYTI
Tomas Čyvas faktui 2010-02-13 09:26:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gerbiamasis, pasitikrinkite "faktus". Sutartį, Vyriausybės vardu, pasirašė Irena Degutienė. Abišala tebuvo Williams konsultantas. Butkevičius daugel kuo gali girtis, bet į tiesą nei kiek nepanašu. Nežinau kokias ten sąmokslo teorijas vadinate faktais, bet LUKOIL akcininkų struktūroje nerandu jokio Rotshildo: http://www.lukoil.ru/static_6_5id_244_.html   ATSAKYTI
Pikasas 2010-02-13 09:04:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Seimo narys V.P.Andriukaitis nutaiso rūgščią šypseną ir aiškina TV žiūrovams: "Ir Willjams" pardavė savo akcijas Rusijos bendrovei "JUKOS". Tai padaryti jie galėjo tik su AMBrazausko Vyriausybės sutikimu, nes tada ji valdė kontrolinį akcijų paketą 59,3 proc.akcijų, o "Willjams" tik 33 procentus akcijų. LDDpistų absoliuti valdžia ne tik leido įvykti sandėriui , bet ir leido automatiškai perkelti Rusijos bendrovei valdymo teises, nors tam turėjo būti pasirašyta nauja sutartis. Maža to. Kairiųjų vyriausybė pardavė JUKOS bendrovei akcijas, sau pasilikdama tik 40,66 proc. Taip LR valstybė prarado "Mažeikių naftos" valdymo teises galutinai. Jas įgijo "JUKOS" bendrovei, kuri sukaupė 53,7 proc.akcijų. Kai JUKOS finansinės aferos dėl privalomų mokesčių nemokėjimo pasiekė katastrofišką situacija ir įmonei grėsė bankrotas, tik per plauką Lietuvai pavyko išsaugoti dar likusią akcijų dalį ir parduoti sumoje už 3,2 mlrd litų Lenkijos bendrovei PKN Orlen, nepasiliekdant jokio konkretaus saugiklio, kad lenkai neparduos įmonės kam tik panorės be LR Vyriausybės sutikimo. Štai kokį sprogstamąjį užtaisą paliko kairieji Andriaus Kubiliaus valdomai Vyriausybei.

Tad dabar V.P Andriukaičio ir J.Karoso pezėjimai apie tai, kad "ūkiniai ryšiai yra svarbesni už "gryną" politiką" ir aiškinimas, kad bus gerai, kai "MN" valdys Rusijos bendrovė - iš esmės, yra nevykėlio LUKoilo lobisto R.Pakso bei jo parankinių ministrų Maldeikio ir Liongino darbo tęsinys. Nei gėdos, nei sąžinės...   ATSAKYTI
Kas spindi ir kas skursta? 2010-02-12 23:09:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gintaras VISOCKAS $$$

Mielas Tomai,2008-ųjų metų antroje pusėje nusprendžiau susitikti su Mindaugu Murza – Gervaldu iš VLNDS bei jo šalininkais. Pagrindinis susitikimo tikslas – parengti išsamų videointerviu tiek apie patį M.Murzą, tiek apie jo vadovaujamą Vieningąjį lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdį. Nors nuo šito žingsnio kai kas atkalbinėjo(pavyzdžiui, ragino susimąstyti, kaip atrodysiu padorių žmonių akyse), sumanymo neatsisakiau. Savo kritikams atkirsdavau: nesiruošiu liaupsinti nei M.Murzos, nei jo pasekėjų, tiesiog man norisi susidaryti asmeninę nuomonę apie “murzininkus”. Savo kritikams taip pat atšaudavau: o kas čia blogo, jei vieną kartą per keletą metų į savo studiją pasikviesiu “murzininkus” ir su jais pasiginčysiu? Juk iki šiol apie M.Murzą sprendžiau tik iš pranešimų spaudoje, kurie galbūt ne visuomet objektyvūs.

Be to, mano teigimu, vertę turi tik tos diskusijos, kuriose nėra vienos nuomonės, kur pašnekovai ginčijasi, barasi, atkakliai įrodinėja savo tiesas. Kaip sektiną pavyzdį savo oponentams pateikdavau per RTVi kanalą demonstruojamą probleminę laidą “Osoboje mnenije”, kur vedančiojo žurnalisto pozicija dažnai skiriasi nuo laidos svečio nuomonės. Bet juk dėl to laidos vertė nė kiek nesumažėja. Atvirkščiai – ji tampa įdomesnė, konkretesnė, jeigu norite, sensacingesnė. Būtent tik tokiose laidose į problemą pažvelgiama iš įvairių pusių, ir būtent tik po įvairiapusio žvilgsnio žiūrovai pajėgūs susidaryti bent kiek išsamesnį vaizdą, kas teisus, o kas – meluoja. Ir, kas svarbiausia, į tas “Osoboje mnenije” laidas oponentai veržte veržiasi, nors ir supranta, kad saldu nebus – laukia arši kritika “nuo skambučio iki skambučio”. Tačiau jie į tą laidą vis tiek noriai eina, nes puikiai supranta, kad jiems tuo pačiu bus sudaryta galimybė ir atsikirsti…
Primityviesiems patriotams(idiotams, anot filosofo Arvydo Šliogerio), fanatiškiems konservatorių gerbėjams, pasipūtusiems neskaitlingų, nereikšmingų visuomeninių organizacijų vadukams iki šiol tebetvirtinu: nemėgstu, kai ant torto dar papildomai beriama cukraus. Tikra bėda, kad daug kas iš mūsų matome tik juodą arba baltą spalvas. Mes jau nepastebime niunasų, atspalvių. Jei kas nors iš mūsų nukrypstame nuo “ale patriotų” generalinės linijos, vadinasi, esame Lietuvos neprieteliai? Niekaip nesuprantu, kodėl per pastaruosius keliolika metų tapome tokie nepakantūs net menkiausiai pastabai?
Kad į diskusiją, kuri buvo filmuojama nuo pradžios iki pabaigos, pasikviečiau nevienareišmiškai vertinamą kaip ir mane patį- M.Murzą ir kelis jo bendraminčius. Ir nesigailiu. Pirma, turėjau puikią progą susidaryti asmeninę nuomonę apie VLNDS(juk diskusija truko daugiau nei valandą, be to, diskusijų būta iš viso dviejų, tik pirmoji dėl techninių priežasčių nepaskelbta internete). Antra, tas videointerviu buvo labai populiarus tarp žiūrovų. Videointerviu “Akis į akį su Mindaugu Murza” sulaukė per 60000 peržiūrų. O į www.youtube.com įdėtas kelių minučių anonsas iki šiol susilaukia daugybės komentarų, ir savaime aišku- labai teigiamų. Žodžiu, man atrodė, kad vienu metu nušoviau net keturis zuikius. Ir susidariau asmeninę nuomonę apie “murzininkus”, ir sugebėjau parengti skaitytojų dėmesio sulaukusį videointerviu. Galų galų tikėjausi, kad už tą videointerviu M.Murza – Gervaldas man bus bent jau dėkingas. O gal dar ir sumokės honorarą, bet…
Man regis, per pastaruosius kelerius metus videostudija “SLAPTAI” vienintelė paskelbė išsamų videointerviu su M.Murza. Jei kokia nors žymesnė lietuviška TV ar įtakingesnis lietuviškas internetinis portalas leido “murzininkų” vadui išguldyti savąją viziją, sugėdinkite mane). Bet VLNDS vadas M.Murza – vis tiek nepatenkintas! Tik nemanykite, kad man skaudu dėl M.Murzos priekaištų ar trūksta jo elementarios padėkos už suteiktą tribūną. Šiuo atveju man įdomus tik pats reiškinys, kurį esu įvardijęs kaip paranojišką nepakantumą kito nuomonei. Pasirodo, M.Murza turi teisę turėti savąją nuomonę, o aš - ne?
Beje, tai tik vienas paranojiško nepakantumo kitai nuomonei pavyzdys. Ilgainiui žadu šią temą tęsti. Juk tokių kaip M.Murza lietuviškoje erdvėje – kaip niekad daug.: “Pikasai”,” Eglės”, “Jz” ir t.t. Kuo žmogus primityvesnis, tuo jam, matyt, dažniau atrodo, kad jis viską išmano. Beje, į juodąjį mano sąrašą patekę ne tik “murzininkai”. Panašiai aikštingai kaip M.Murza yra pasielgęs ir “Vilnijos” draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ir Seimo narys Audronius Ažubalis, ir Šaulių sąjungos vadovas Juozas Širvinskas. Pavyzdžiui, susitinku parlamentarą A.Ažubalį gatvėje, o jis, kaip mažas vaikas, neatsako į pasisveikinimą, apsimeta nepastebėjęs, nes kažkada jį kritikavau, o ne juo žavėjausi(tuo tarpu vienas iš “Lietuvos ryto” savininkų pats Rimvydas Valatka, kuriam esu dažniau priekaištavęs nei konservatoriui A.Ažubaliui, sutiktas gatvėje visuomet maloniai sveikinasi). Apie kai kuriuos labiau įsiminusius atvejus kada nors tikrai papasakosiu. O kolkas reikia kurti naujus šedevrus….






   ATSAKYTI
kregždys 2010-02-12 22:44:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gal kas girdėjote , ką dabar veikia Sigitas Kaktys ? panašu , kad tapo politiniu lavonų , po to , kai pasirašė Mažeikių naftos" pardavimo" popierius Wiljamsui    ATSAKYTI
Marginalu spindesys ir skurdas 2010-02-12 22:28:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mindaugas MURZA(VLNDS)

Priminsiu gerb.Tomui Čyvui ir Skaitytojams, jog užpraėjusių metų rugpjūčio 28 d., ketvirtadienį, Vilniuje nacionaldarbininkai susitiko su internetinės svetainės ,"Slaptai“ vadovu Gintaru Visocku. Žadėjęs visapusišką objektyvumą, žurnalistas nesugebėjo išlaikyti savo pažado.Ar galima išverstakūriais pasitikėti ateityje? Ar tokie “pseudopatriotai” kaip šis prisipakėlis prie mūsų gretų išvis turi moralinę teisę darbuotis žiniasklaidoje?Ar ne gėda, neva, solidaus LRT tinklapio Vyr redaktoriui talpinti demaskuoto purvasklaidininko ir šmeižiko rašliavą?

Susitikimo pradžioje Vieningojo Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai žurnalistui Gintarui Visockui iškėlė sąlygą, kad interviu duos tik gavę pažadą pateikti objektyvią informaciją. G. Visockas pažadėjo būti objektyvus, nes pasak jo, www.slaptai.lt vadovaujasi principu ,"Jūsų požiūrio čia niekas neiškreips“.

Deja, savo pažado dėl mums nežinomų aplinkybių G. Visockui išlaikyti nepavyko.
G. Visocko svetainėje apie VLNDS pasirodė net du straipsniai ,"Kam tarnauja Mindaugas Murza ir jo šalininkai?“ bei ,,Nacionalizmas nelygu nacionalizmui“, kuriuose straipsnių autorius apie VLNDS bei jo vadovą Mindaugą Gervaldą parašė daug savo asmeninių samprotavimų ir labai mažai objektyvios informacijos iš pačių nacionaldarbininkų lūpų.

Jau savo pirmame straipsnyje ,"Kam tarnauja Mindaugas Murza ir jo šalininkai“ G. Visockas Mindaugo Gervaldo trumpą gyvenimo aprašymą pradeda nuo neteisybės, rašydamas, kad Mindaugas Murza trumpai tarnavo Lietuvos savanorių pajėgose. Iš to galima susidaryti nuomonę, kad Jo tarnyba Savanorių pajėgose tęsėsi tik kokią savaitę ar mėnesį, nors iš tiesų Mindaugas Gervaldas Lietuvos Savanorių pajėgose tarnavo daugiau nei šešerius metus(iš jų 3 metus etatiniu krašto apsaugos sistemos darbuotoju, kuopininko pareigose).

Straipsnyje nerašoma, kad kartu su Mindaugu Gervaldu interviu davęs VLNDS iniciatyvinės grupės narys Darius Komka yra Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, baigęs Lietuvos karo mokyklos 1-ąją laidą. Beje, straipsnyje taip pat nerašoma, kad ne vienas VLNDS iniciatyvinės grupės narys yra buvęs Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėju, šauliu, savanoriu, politiniu kaliniu ar tremtiniu. Turbūt toks objektyvumas straipsnio autoriui ar už jo nugaros stovintiems nėra naudingas.

Straipsnyje rašoma netiesa ir apie įvykius Ariogaloje, užsimenant, kad konfliktą sukėlė patys nacionaldarbininkai, nors iš tiesų tradiciškai ir drausmingai Ariogaloje vykstančiuose sąskrydžiuose dalyvaujantys nacionaldarbininkai patys buvo užpulti konservatorių, kuriuos tai padaryti viešai ragino pats europarlamentaras V. Landsbergis.

Antrame savo straipsnyje ,"Nacionalizmas nelygu nacionalizmui“ G. Visockas, tyčia ar ne, rašo apie nieko bendro su VLNDS neturinčia čečėnų interneto svetaine kavkaz.org, Rusijos šovinistus, apie kažkokį užsienio jėgų vykdomą slaptą VLNDS finansavimą.

Žurnalistui užkliūna, kad VLNDS turi savo požiūrį žydų klausimu, kad VLNDS internetinėje svetainėje yra paminėtos Benito Musolini ir Adolf Hitler biografijos, kad VLNDS simbolika primena ,"kažką“.

"Apskritai, jei Lietuva vadinama demokratine ir teisine valstybe, mes, nacionaldarbininkai, neprivalome įrodinėti, kad turime teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tai turi būti garantuota.

Ir kodėl mes, valdžios ir žurnalistų nuomone, privalome mylėti kitas tautas, kai Lietuvą valdanti antilietuviška valdžia nemyli pačių Lietuvių, Lietuvos piliečių, kurie verčiami bėgti iš Lietuvos.

VLNDS yra nekartą viešai pareiškusi, kad nacionaldarbininkai myli tik Lietuvių Naciją, o kitas tautas gali gerbti, jei jos tokios pagarbos nusipelno. Ir iš viso, kas gali mus priversti mylėti ar daryti tai, ko mes nenorime. O gal mes ko nežinome ir Lietuvoje jau įvesta totalinė diktatūra?

Kyla natūralus klausimas, kam naudinga nuosekliai Lietuvių nacionalinius interesus ginantį Vieningąjį Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdį ir jo vadovą Mindaugą Gervaldą paversti Lietuvos priešais? Atsakymas peršasi pats savaime: tiems, kurie ir toliau nebaudžiami nori išnaudoti Lietuvių Tautą, tiems, kurie pusvelčiui nori galutinai ,,prichvatizuoti“ dar ,"neprichvatizuotus“ strateginius valstybės objektus, tiems, kuriems VLNDS trukdo greitai ir viešai atlikti ,"judo“ darbą.

Po šio susitikimo su žurnalistu G. Visocku ir buvusiu VSD pareigūnu Imantu Melianu nekyla jokių abejonių, kad nacionaldarbininkus, kaip ir kitus, norima paversti tik kišenine opozicija, su kuria bet kada galima daryti ką nori ir kaip nori. Bet nacionaldarbininkai - tai ne kiti, nacionaldarbininkų jėga yra ne piniguose, o nacionaldarbininkiškoje idėjoje, kurios nugalėti niekam ir niekada nepavyks, nes nacionaldarbizmas remiasi tiesa, meile ir darbu savo Nacijai, o nacionaldarbininkų idealizmas yra nenugalima jėga, todėl galutinė pergalė neišvengiamai priklausys nacionaldarbininkams“
VLNDS Vadas Mindaugas Gervaldas.
   ATSAKYTI
Vilnietis: Kaip keistai beskambėtų,bet g 2010-02-12 20:30:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visai nekeistai skamba, juk tu konservatorius... jums visada viskas skamba, akip is uzpakalio... Vytauto Landsbergio mokykla   ATSAKYTI
doeda 2010-02-12 20:04:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Paradoxically the Jewish people have come to the fore as a dominant influence in world affairs at a time when most Jews attach little or no importance to a religion which for close on two millenia was a powerful binding force.

There is only one political weapon that Super Capitalism can use against nationalism and that is a communist ideology that marshals the forces of the underworld and of rootless intellectualism holding them ready to be aimed like a battering ram against any nationalist target.

The World Revolution can thus be described as a struggle in which one powerful nation is bent on the overthrow of all other nations.

The brilliant and penetrating words of authors Christian de Brie and Jean de Maillard explain the actual world economic and political situation.

"By allowing capital to flow unchecked from one end of the world to the other, globalisation and the abandon of sovereignity have together fostered the explosive growth of an outlaws' financial market. It is a coherent system closely linked to the expansion of modern capitalism and is based on the association of three partners : governments, trans-national corporations,and the Mafias.
Business is business. Financial crime is first and foremost a market, thriving and structured, ruled by supply and demand. Big business complicity plus political laissez-faire is the only way that large- scale organised crime can launder and re-cycle the fabulous proceeds of its activities and the trans-nationals need the support of governments and the neutrality of regulatory authorities in order to consolidate their position, increase their profits, withstand the competition, pull off the deal of the century and finance their illicit operations.

Politicians are directly involved. Their ability to intervene depends upon the backing and the funding of the people in power. This collusion of interest is an essential part of the world economy, the oil that keeps the wheels of capitalism turning."   ATSAKYTI
Šrioderis iš Shell dinastijos? 2010-02-12 19:37:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
In partnership with LUKOIL

LUKOIL was one of the first Russian companies to become Shell's partner in Russia. Cooperation between Shell and the Russian oil major started in 1994 with the signing of a bilateral agreement on installation at LUKOIL-Permnefteorgsintez of a line for the production of industrial lubricants. Today, nearly all the synthetic and semi-synthetic oils and high-octane gasolines produced at LUKOIL's Perm Refinery are made with additives manufactured by Shell.Another area of common interest for the two companies is the Caspian Pipeline Consortium (CPC), a major project in the field of construction and operation of transborder oil trunk lines. At present, Shell's share in the CPC project totals 5.5%, including 3.75% within the framework of Rosneft-Shell Caspian Ventures Limited and 1.75% in direct participation.

In 2001, the Caspian Pipeline Consortium started transporting oil. Today, a total of 28 million tons of oil a year is transported via the CPC system. The pipeline is the main way of exporting Caspian oil. Shell buys 15% of the crude produced in the CIS and is its largest buyer in the region. The CPC is the company's strategic route of oil transportation. An expansion of the system - expected to be carried in 2008 - to an annual 67 million tons will enable the CPC to preserve its competitive edge over another major project - the Baku-Tbilisi-Ceyhan pipeline.Partner relations between LUKOIL and Shell in the upstream oil sector are successfully developing in Kazakhstan. Shell owns a 50% stake, in equal shares with LUKOIL, in a joint venture for the development of an oil field in the Arman block. Over the past 10 years, more than $250 million has been invested in the development of the joint venture, and over 2 million tons of oil produced.The world's two leading oil companies demonstrate an example of effective partnership and are ready to further develop their cooperation both in Russia and abroad.   ATSAKYTI
labai įdomi istorija 2010-02-12 19:36:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Shell enters a second century of successful operation in the Russian oil business

It was his trip to the Russian Empire more than a century ago that largely prompted Marcus Samuel, founder of the Shell Company, to go into the oil business big time. Since then, the company's history has been inseparably linked with Russia. Today, the Royal Dutch/Shell corporation is approaching its 100th anniversary being the largest foreign investor in the Russian Federation.

Such different years

The Royal Dutch/Shell concern was formed in 1907 through a merger of Royal Dutch Petroleum Company and Shell Transport and Trading Company Ltd. of Great Britain.The former was established in 1890 and engaged in the development of oil fields in the West Indies and Sumatra. The latter, founded in 1897 by Marcus Samuel, traded in oil and kerosene, a substantial share of which came from Batumi in the Russian Empire to be shipped to the Far East by way of the Suez Canal.

The 1907 agreement between Russia and Britain on dividing their spheres of influence in Asia was instrumental in strengthening Shell's positions in the Caucasus and in the Caspian region. Shell began to buy shares in Russian companies. In 1911, the concern bought Russian oil companies that belonged to the Rothschild clan. As a result of the transaction, Shell acquired control over 20% of the country's oil industry, and Russia began to account for about one-third of Shell's oil production.

In 1918, however, Shell lost all of its Russian assets as a result of nationalization. Nonetheless, the company preserved its business relations with the Soviet state and bought oil there.During World War II, Shell took an active part in providing petroleum products to the USSR and food supplies to the fighting Soviet Union under Lend-Lease. In the postwar years and up to the mid-1980s, the concern bought oil and petroleum products from the USSR, supplying, in turn, petrochemicals to the Soviet Union. In 1983, Shell opened an office in Russia and in 1992, it registered Shell Neft, a specialized company for selling lubricants, in Moscow.

Priority projects: Sakhalin-2 and Salym


Today, Shell is one of the largest foreign direct investors in the Russian economy. In Russia, the concern's subsidiaries and joint ventures are operate in oil and gas exploration, extraction and transportation, the marketing of lubricants, chemicals and petroleum products, motor and industrial oils, and filling station networks construction and operation.

The concern's most significant project in Russia is Sakhalin-2. In 1992, Shell took part in developing a feasibility study for the project. Since 1994, Shell has been a participant in Sakhalin Energy Investment Company Ltd., set up for implementing the Sakhalin-2 project. The first phase of the Sakhalin-2 project provided for installation of an offshore platform and construction of infrastructure facilities for oil production and transportation from the northeast coast of Sakhalin. This phase of the project has been successfully implemented: the company has been operating offshore oil fields since 1999 and is a pioneer of offshore oil production in Russia.The second phase, which is now being implemented, includes construction and launching of two new offshore platforms for oil and gas production, an onshore production facility, offshore and onshore oil and gas pipelines, an LNG plant with two processing trains, each capable of turning out 4.8 million metric tons of product a year, and oil and LNG export terminals. As estimated by Shell, this project will increase the world production of LNG by 6%, to help meet the growing demand of Japan, Korea and North America for natural gas.

In April 2007, the shareholders of Sakhalin Energy Investment Company Ltd. signed an agreement with Gazprom on its becoming the principal shareholder in Sakhalin Energy. In accordance with Sakhalin Energy's new shareholding structure, Gazprom now owns 50% plus one share, Shell - 27.5%, Mitsui - 12.5%, and Mitsubishi - 10% of the company's stock.Shell's second oil production project in Russia is its participation in the development of the Salym oil fields in Western Siberia. In 1993, a tender for the development of three oil fields near the town of Salym in Western Siberia was held for the first time in Russia. Shell won the tender for the development of these fields with explored oil reserves exceeding 150 million tons. In 1996, the joint venture Salym Petroleum Development was set up in partnership with the Russian oil company Evikhon, which was granted a license for the development of these fields in November 1998. Investments in the Salym project total $1.4 billion. In 2003, the active project development phase got underway, and in 2006, the total oil production at the Salym group of oil fields exceeded 2 million tons.The company is not going to lie on its oars and is persistently looking for opportunities to take part in new projects in Russia, and also in Kazakhstan where Shell is one of the largest foreign investors. oilru.com   ATSAKYTI
nematoma Rotschildų ranka.. 2010-02-12 19:17:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Appointed a member of the Order of Merit in 2002. Jacob is a trustee of the Open Russia Foundation, a UK based entity founded in 2001 as the charitable arm of the Yukos oil company. In October 2003 he received the Yukos shares of Russian oligarch Mikhail Khodorkovsky just before the latter was arrested in Russia by president Putin. Has visited president Putin in Russia with Henry Kissinger in the aftermath of the Yukos Affair and organized at least one dinner for Putin and Queen Elizabeth II in 2003 or 2004. April 19, 2006, the Courier Mail, 'Russian back to the USSR': "These obscenely wealthy people are known as oligarchs in some circles, but a documentary series starting next Tuesday cuts to the chase with its title, 'Russian Godfathers'... In episode one, we see Berezovsky funding the Orange Revolution that put Viktor Yushchenko in power... There's much more, but not all that the show promised... A briefing note accompanying the preview tapes proclaimed the documentary would explore the role played by Jacob Rothschild and other London financiers in helping the Russian godfathers amass their fortunes. Curiously, Lord Rothschild is nowhere to be seen, for which he is no doubt grateful." Jacob has been described as a close friend to the late Lady Diana. Became vice-chairman of BskyB in 2003, under the chairmanship of Rupert Murdoch. Investor in Royal Tokaji Wine Co. Co-owner of Château Lafite-Rothschild. Chairman of the Gilbert Collection Trust and the Hermitage Development Trust. Honorary Fellow of the Royal Institute of British Architects and serves as a member of the jury for the Pritzker Prize for Architecture. Honorary Fellow of the City of Jerusalem. According to EIR, Lord Jacob Rothschild is a long time financier of Dr. Leen Ritmeyer who says he has located the Ark of the Covenent within the Dome of the Rock. Jacob's personal worth is estimated at $500 million or more. March 15, 2008, The Washington Post, 'Lord Rothschild Backs John McCain': "Sen. John McCain plans at least one campaign event on his week-long congressional trip to Europe and the Middle East: a March 20 fundraiser in London. An invitation sent out by the campaign says the luncheon will be held at Spencer House, St. James’s Place, “by kind permission of Lord Rothschild OM GBE and the Hon Nathaniel Rothschild.” Tickets to the invitation-only event cost $1,000 to $2,300. Attire is listed as “lounge suits.”"isgp.eu/organisations/introduction/PEHI_Jacob_de_Rothschild_bio.htm   ATSAKYTI
REKLAMA

Į viršų