Algirdas Butkevičius: „Suremti pečius krizės akivaizdoje“

Publikuota 2009.06.26 09:02

ačiū Dievui nustūmė komunistų mafiją nuo 2009-06-26 14:54:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ačiū Dievui nustūmė komunistų mafiją nuo valdžios. o tai rėmė pečius 8 metus, kol visai mus į ožio ragą suvarė. Teisingai pastebėta, valstybė nėra beviltiškoje padėtyje, bent jau kol demagogai buvusieji laikomi atstu nuo valstybės vairo   ATSAKYTI
to Nurchaci 2009-06-26 13:18:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
noriu pastebėti, jog tikrais socialdemokratais Lietuvoje visgi yra šiuo metu neparlamentinė Socialdemokratų SĄJUNGA.Pasidomėjimui www.lsds.lt   ATSAKYTI
Juratė to Gintaras Visockas 2009-06-26 12:56:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaltinti Loretos Asanavičiutės( paaukojusios savo gyvybę vardan tos Lietuvos!) motiną...išsigimimu reiškia tokiam žurnaliūgai kaip G.Visockis pačiam būti tokiu! Panašūs "knaipių patriotai" šiandien daro biznį ant tikrų tautos didvyrių kapų. Partizanai seniai guli po velėna, o jų vardu begėdiškai naudojasi Gariūnų turgaus spekuliantai- prisiplakėliai prie žygdarbio. Brudai..

   ATSAKYTI
geriau 2009-06-26 12:53:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Suremtu jis savo subine su Kirkilu ir Brazausku.   ATSAKYTI
Putokit antikomuniagos 2009-06-26 12:38:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O mane labiausiai piktina beatodairiškas "kadrų valymas", naujosios koalicijos bolševizmas. Kai griaunama (atsiprašau, "reformuojama") negalvojant apie padarinius.    ATSAKYTI
Papilietis 2009-06-26 12:22:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai patiko kvietimas suremti pečius,bet kai surėmėme,tai tuoj ir nugriuvau,mat, Butkevičiaus kišenės buvo kurkas sunkesnės.o mano visai lengvutės.Litų svorio ir neatlaikiau.   ATSAKYTI
susirėmusių pečiais galerija 2009-06-26 11:41:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nagi nagi, ir kas su kuo turi suremti pečius ? aš su Kirkilu ar su Viktoru, su Zuoka ar su Balčyčiu jaunesniuoju, su Kristina ar su Utiugovna, su Šarkinu ar su Petriku, su Valinsku ar Šustausku, su Bulkute ar su LEO ir taip toliau...patark Butkevičiau.   ATSAKYTI
Nurchaci 2009-06-26 11:25:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Protingas diedas tas Algirdas Butkevičius. Nepalyginsi nei su Kirkilu, nei su Kubiliumi.   ATSAKYTI
marginalų spindesys ir skurdas... 2009-06-26 09:20:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gintaras Visockas

Šios temos imtis paskatino neseniai viešumoje pasirodęs kolegos žurnalisto Virginijaus Savukyno rašinys “Baimės visuomenė”. Štai nedidelė citata iš minėtos V.Savukyno publikacijos: “Mes judame į baimės visuomenę. Į tokią visuomenę, kur bet kuris žmogus nesijaučia saugus, nes žino, kad jis yra priklausomas nuo pačių įvairiausių institucijų. O tada žmogus aukoja savo laisvę į ramybę”.

Ši citata, man regis, labai taikliai apibūdina dabartinę Lietuvos situaciją. Su tokia dilema – viešai kalbėti apie negeroves ar vis dėlto geriau patylėti – mes visi susiduriame. Ir susiduriame labai dažnai. Kaip bebūtų liūdna, susiduriame kaskart dažniau ir dažniau. Bet dar liūdniau, kad tokiais atvejais dažniausiai nusprendžiame, esą tyla – gera byla. Tiksliau tariant, nutariame verčiau prikąsti liežuvį, patylėti, neišsišokti.

Žurnalistas V.Savukynas straipsnyje “Baimės visuomenė” pateikė konkretų pavyzdį (apie Miroslavo seniūno Jono Juravičiaus bėdas grumiantis su pasipūtusiais, susireikšminusiais ir bejausmiais Alytaus rajono biurokratais). Visuomenės dėmesiui aš noriu pateikti savąjį neseną “baimės visuomenės” pavyzdį, kuris itin įsirėžė atmintin.

Beje, naudodamasis proga kviečiu visus www.slaptai.lt skaitytojus bei gerbėjus neužmiršti šios temos. Rašykite mums, skambinkite mums, informuokite mus, pateikdami savuosius “baimės visuomenės” pavyzdžius. Skelbsime, publikuosime. Esu tikras, jog ši tema turėtų būti ne tik populiari, bet ir naudinga mums visiems – tiek leidėjams, tiek visuomenei. Tik keldami į viešumą visas negeroves be jokios išimties mes galime išjudinti melagius, prisitaikėlius, savanaudžius, tinginius, biurokratus, savimylas, realybės jausmą praradusius politikus ir t.t.

Taigi prieš keletą savaičių sulaukiau skambučio į mobilųjį telefoną. Paskambinusi moteris prisistatė esanti viena iš tų, kuriai itin artimas žmogus žuvo per tragiškus sausio 13-osios įvykius Vilniuje 1991-aisiais metais. Ji pareiškė esanti nepatenkinta mano straipsniu “Apie pavydą, šmeižtą ir intrigas”, kurį paskelbiau 2008-aisiais metais. Ji piktinosi, kad aš, žurnalistas, viešumon pateikiau ne visiškai teisingą informaciją. Poniai teko paaiškinti, jog tuo konkrečiu atveju tikrai esu nieko dėtas. Tiesiog išklausiau, kokias bėdas man tąsyk išdėstė tragišką sausio 13-osios naktį žuvusios Loretos Asanavičiūtės motina. Tad jei kas ir klaidina visuomenę, tai ne aš, pateikęs interviu su L.Asanavičiūtės motina, o L.Asanavičiūtės motina, davusi man interviu. Mat jos pokalbį esu įsirašęs į videokamerą, ir čia didelių nukrypimų tikrai negali būti.

Tada paskambinusi moteris paklausė, ar nesutikčiau susitikti su ja ir kitais sausio 13-ąją žuvusiųjų artimaisiais bei giminaičiais, kurie jaučiasi įžeisti dėl L.Asanavičiūtės motinos viešai pareikštų žodžių. Neatsisakiau susitikti ir išklausyti jų pozicijos. Tvirtinau, jog ne tik išklausysiu, bet ir pateiksiu spaudai interviu su jais. Tuo pačiu man labai knietėjo kuo greičiau sužinoti, kuo gi taip neįtiko tas interviu su L.Asanavičiūtės motina (paskelbtas ir laikraštyje “XXI amžius”, ir internetiniame portale www.slaptai.lt). Moteris pareiškė, kad susitikimo metu jie man viską išaiškins.

Tačiau susitikimas su sausio 13-osios žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų artimaisiais bei giminaičiais neįvyko. Neįvyko tik todėl, kad perspėjau, jog interviu įsirašysiu į videokamerą. Kad galėčiau tą video vėliau paskelbti internete. Maniau, kad toji moteriškė apsidžiaugs, nes jų poziciją dabar išgirs ne tik tie, kurie mėgsta skaityti straipsnius, bet ir tie, kurie nūnai dažniau žiūri, nei skaito. Maniau, kad toji moteriškė bus patenkinta, jog video su jų pasisakymais bus prieinamas tūkstančiams interneto lankytojų.

Apsirikau. Moteriškė, su kuria kalbėjau mobiliuoju telefonu, įsižeidė ir pareiškė: “mes atsisakome filmuotis”. Dar pabrėžė: “jokiu būdu”. Tada man nieko kito nebeliko, kaip pasakyti: “vadinasi, nebus ir interviu”. Atsisveikindamas pabrėžiau, jog filmuoju ne vien dėl didesnio populiarumo. Filmuoju dar ir dėl to, kad žurnalisto nebūtų galima apkaltinti iškreipus mintį, neteisingai sudėjus akcentus ar supainiojus faktus. Kad vėliau mano pašnekovai negalėtų papriekaištauti: "aš taip nesakiau, čia viską korespondentas supainiojo".

Po to keisto pokalbio prabėgo jau keletas mėnesių. O man vis ramybės neduoda esminis klausimas: kodėl sausio 13-osios aukų artimieji, priešingai nei L.Asanavičiūtės motina Stasė Asanavičienė, nepanoro duoti viešo interviu? Čia įžvelgiu tik du galimus variantus. Arba tame tekste “Apie pavydą, šmeižtą ir intrigas” Loretos Asanavičiūtės motina Stasė Asanavičienė papasakojo tikrai daug karčios tiesos, ir dabar kitiems sausio 13-osios aukų artimiesiems bei giminaičiams nėra kaip viešai, atvirai jai priekaištauti. Arba čia akivaizdus “baimės visuomenės” pavyzdys. 1991-ųjų sausio 13-ąją nebijojome stoti priešais tankus, nebijojome žvelgti mirčiai į akis, o štai šiandien, maždaug po 17-os metų, jau bijome atsistoti prieš filmavimo kamerą ir viešai papasakoti, dėl ko sopa širdį.

Kaip, kodėl taip greitai išsigimėme?

XXX
   ATSAKYTI
Klaustuks 2009-06-26 09:12:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kur buvo šitas komuniaga, kai partškolos pypkė tapšnojo ant Lietuvos???   ATSAKYTI
REKLAMA

Į viršų