žukas

Darbą Klaipėdos savivaldybėje penktadienį pradėjo naujai paskirtas administracijos direktorius Andrius Žukas, pranešė savivaldybė. Kaip skelbiama, administracijos direktorius – koalicijos partnerių – partijos „Laisvė ir teisingumas“ pasiūlytas kandidatas. „Man asmeniškai imponuoja, kad naujasis savivaldybės administracijos direktorius turi patirties tiek versle, tiek valstybės tarnyboje.

Lietuvos gynybos politika yra viena labiausiai aptarinėjamų temų ne tik politiniuose sluoksniuose, bet ir visuomenėje. Visi turi savo nuomonę apie tai, kokia šiuo metu yra situacija. Tiesa, šiose diskusijose nesigirdi pačių aukščiausių politikų balsų, o Seime šalies gynybos politika nuo svarbiausių problemų persimeta prie tokių, kurios, pasak ekspertų, imituoja veiklą arba barsto žoleles ant pagrindinio patiekalo, bet nėra pagrindinis patiekalas.

Karas Ukrainoje žengia į naują ir pavojingą etapą, kurio baigtis gali būti lemtinga ne tik Ukrainai, bet ir aplinkinėms šalims. Gynybos ir politikos ekspertai sako, kad Ukrainos karas jau davė neįkainojamų pamokų, kurias Lietuva privalo išmokti. Tie patys ekspertai tikina, kad nereikia aklai pasitikėti kolektyviniu atgrasymu, bet reikia kasdien dėl to dirbti. Nieko, pasak jų, nėra garantuoto, todėl privalu būti budriems.

Lietuva garsiai ir nepailstamai kalba apie tai, kad Rusija yra grėsmė, tą darome jau labai seniai. Frazė, kad „rusai puola“ buvo tapusi folkloro dalimi, kol netapo realybe. Visgi kalbėdami apie pavojų iš rytų ir aršų rusų imperializmą mes patys nuo pat neprikausomybės pradžios dėjome gana kuklias pastangas, kad pasiruoštume galimam rusų puolimui. Tuo pačiu metu pykome, kad Vakarai neklauso perspėjimų dėl grėsmių iš Rusijos pusės.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie dalinę mobilizaciją Rusijoje ir būsimus „pergalingus referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose, gynybos ekspertai sako, kad griausmingos kalbos ir bauginimai, deja, atsimuša į rusiškąją realybę. Rezervistų Rusijoje yra kelis kartus mažiau, nei skelbiama, mobilizacijai nepasiruošta, o ginkluotis teks sovietiniais ginklais, puoštis senoviniais šalmais.

Karas Ukrainoje įstrigo, bet ekspertai tiki, kad ateinantis ruduo atneš daug permainų. Šiuo metu nei ukrainiečiai, nei rusai neturi jėgų sparčiai judėti į priekį, bet spalį Ukrainą pasieksiantys ginklai pagal JAV land lease programą turėtų išjudinti įstrigusį karą. Tiesa, ruduo atneš ir liūtis, o jos gali pakoreguoti puolimą.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Iš pareigų šią savaitę pasitraukęs prezidento patarėjas gynybos klausimais Jonas Vytautas Žukas galimai buvo nepasiruošęs staigiems pokyčiams, su kuriais jis susidūrė pereinant dirbti iš kariuomenės į Prezidentūrą, sako Gitanas Nausėda. Jis svarstė, kad J. V. Žukui galbūt reikėjo tam tikro „atšalimo laikotarpio“ palikus kariuomenės vado pareigas. „Žinote, galbūt iš tikrųjų būnant kariuomenės vadovu reikalingas tam tikras atšalimo laikotarpis.