žalioji energija

Lietuvos vėjo parkų vystytoja „Inikti wind“, netoli Šakių statanti 18 MW galios keturių vėjo elektrinių parką, įrangą jam perka iš JAV gigantės „GE Renewable Energy“. „GE Onshore Wind International“ komercijos direktorius Gilanas Sabatieras sako, kad bendrovė prisideda prie energetikos šaltinių plėtros Lietuvoje, kuri yra viena iš patraukliausių Europoje pagal vėjo energetikos potencialą.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ iš vokiečių gamintojo „Enercon“ už 10 mln. eurų (be PVM) įsigys dviejų vėjo jėgainių įrangą. Įmonės pasirašė tai numatančią sutartį.

Į leidimus plėtoti komercinius saulės parkus pretenduoja beveik 40 reikalavimus atitikusių  įmonių. Bendra jų prašomų elektros gamybos pajėgumų galia siekia 3,83 gigavato (arba 3,83 tūkst. megavatų), tačiau siekiant neviršyti dviejų gigavatų ribos jiems pagal „Litgrid“ nurodytas sąlygas bus taikomi gamybos ribojimai Visos įmonės privalės per du mėnesis su „Litgrid“ pakeisti ketinimų protokolus dėl elektrinių plėtojimo, o to nepadarius reguliuotojas neišduos leidimo.

2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.   Verslo atstovai sako, kad tokioms investicijoms labiau pasiruošusios didesnės įmonės, vidutinėms ir smulkioms reikės didesnės paramos. Chemijos pramonei transformuotis sudėtinga dėl objektyvių priežasčių.  „Privačių žaliųjų finansų skatinime ambiciją, kuri buvo 2021-2022 metais, kada buvo pritraukta apie 220 mln.

Estijos Tartu miestas ketina sudaryti sutartį su prekybos degalais bendrove „Alexela“ dėl energijos gatvių apšvietimui pirkimo ir nuo ateinančių metų taps tik žaliąją energiją naudojančiu miestu. 2015 metais Tartu miesto taryba parengė miesto tvarios energetikos ekonomikos veiksmų planą, kurio strateginis tikslas yra sumažinti anglies dioksido išmetimą, susijusį su energijos vartojimu.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2015-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 25,8 proc. visos suvartotos energijos - 2,2 punkto daugiau nei 2014 metais, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16,7 proc. (2013-aisiais - 16,1 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus sumažėjo 1,1 punkto iki 37,6 proc.

Pagal žaliosios energijos naudojimą Lietuva 2014-aisiais lenkė 28-ių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, skelbia Eurostatas. Iš atsinaujinančių šaltinių užpernai pagaminta 23,9 proc. visos suvartotos energijos - 0,9 punkto daugiau nei 2013 metais, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES žaliosios energijos dalis siekė 16 proc. (2013-aisiais - 15 proc.). Latvijoje šis rodiklis per metus išaugo 1,6 punkto iki 38,7 proc., Estijoje - 0,9 punkto iki 26,5 proc.

2014 m. visame pasaulyje naujai instaliuotų ir pradėjusių veikti vėjo jėgainių bendra galia siekė 48,3 GW. Apskritai 2014 m. vėjo energetikai buvo sėkmingi: instaliuota 37,1 proc. daugiau jėgainių negu 2013 m. Net pusė (51,3 proc.) naujos galios buvo instaliuota Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ketvirtadalis (25,9 proc.) naujų instaliacijų teko Europai.

2014 m. pabaigoje bendra visų pasaulyje veikiančių vėjo jėgainių galia siekė 337 GW, skelbia leidinys „Windpower Monthly“. Kartu jos per metus pagamina apie 738 TWh elektros energijos – maždaug dvigubai daugiau, negu per metus suvartoja Jungtinė Karalystė. Šiemet instaliuotų vėjo jėgainių bendra galia, prognozuoja leidinio ekspertai, turėtų siekti apie 18 GW. Iš viso per 2014 m. bendra pasaulio vėjo jėgainių galia išaugo 11 proc. Visų naujų vėjo jėgainių bendra galia siekia 33 GW.