žalioji energetika

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuoja Kretingos arba Akmenės rajonuose statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą – į šią gamyklą bus investuota apie 400 mln. eurų. Nors tiksli vieta dar nėra pasirinkta, Kretingos rajono Darbėnų, bei kitų apylinkių gyventojai yra sunerimę dėl galimų neigiamų statybų pasekmių. Jų teigimu, statoma gamykla galėtų teršti ne tik orą, bet ir vandens telkinius.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kurią valdo „Ignitis grupė“, praneša, kad „Moray West“ jūrinio vėjo parko projektui, esančiam Škotijos Moray įlankoje, užtikrintas 2 mlrd. svarų sterlingų vertės finansavimas. Projektą valdo „Ocean Winds“, pagal bendradarbiavimo susitarimą ENGIE ir „EDP Renewables“ valdoma įmonė, skirta jūrinio vėjo projektų plėtrai, ir „Ignitis renewables“, valdanti 5 proc. akcijų paketą.

Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ įmonei „Žalia žemė“ Širvintų rajone planuojant statyti daugiau nei 900 megavatų galios apie 117 vėjo elektrinių parką, dalis aplinkinių gyventojų baiminasi dėl poveikio sveikatai ir kultūros paveldo objektams, rašo portalas „15min“.  Portalas skelbia, kad parkas, kurio vienos elektrinės aukštis siektų iki 180 metų, o su pakelta mente – iki 280 metrų, turėtų iškilti Širvintų rajono Širvintų, Alionių ir Zibalų seniūnijose.

Norvegijoje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva ir Norvegija turi potencialo plėsti bendradarbiavimą žaliosios energetikos srityje. „Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė, padedanti užsitikrinti energetinį saugumą. Įžvelgiu potencialo mums plėsti bendradarbiavimą ne tik iškastinio kuro, bet ir žaliosios energetikos srityje ir kartu prisidėti prie saugesnės ir tvaresnės energetikos plėtros regione“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Europos Vadovų Taryboje (EVT) aptariant su ekonomika susijusius klausimus, prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą į žalių ir aplinkai draugiškų technologijų kūrimą, penktadienį pranešė prezidentūra.  Pasak G. Nausėdos, ES turėtų sparčiau judėti link ekonomikos modelio, kuris prisidėtų prie anglies dvideginio emisijų sumažinimo ir aplinkai neutralios gamybos ir vartojimo.

Didžiausi Europos žemyne retųjų metalų klodai aptikti Švedijos šiaurėje, skelbia BBC. Šie Žemės turtai gali būti naudojami ateities technologijoms gaminti – nuo išmaniųjų telefonų iki raketų. Iki šiol Europa neturėjo nė vienos savo tokios kasyklos ir buvo absoliučiai priklausoma nuo importo iš Kinijos. Švedų metalo pramonės gigantė LKAB ketvirtadienį paskelbė, kad aptiko didžiausią Europoje retųjų metalų, būtinų elektromobiliams ar vėjo jėgainėms gaminti, atsargų šaltinį šalies šiaurėje.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.