z. buivydas

Mūsų šalies transporto įmonės konkuruoja su didžiausiomis Europos valstybėmis tokiomis kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, pagal mokamų atlyginimų dydį tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, gabenantiems krovinius po Europos šalis. Jie dažiausiai uždirba nuo 2000 eurų į rankas. Ekspertų ir pačių vairuotojų vertinimu, tai – konkurencingas darbo užmokestis, be to, ir pagal minimalią algą Lietuvos transporto sektorius atsiduria šalių lyderių dešimtuke.

Mūsų šalies transporto sektoriaus įmonės, nesulaukdamos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės sprendimo skirti papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti užsienio šalių piliečius tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais, ieško išeičių, kaip gelbėti žlungančius verslus ir pritraukti trūkstamų darbuotojų.

Išmaniuosius sunkvežimius gaminančios užsienio kompanijos jau kuris laikas juos testuoja ir tobulina technologijas, kurios netolimoje ateityje leis savarankiškai į kelius išriedėti protingiems sunkvežimiams, kurie be vairuotojo pagalbos galės atlikti daugybę užduočių. Jie galės patys save valdyti, programuoti, pranešti apie gedimus servisui, net susitaisyti. Tai tarsi – mobilus telefonas ant ratų.

Darbdaviai, norėdami paskatinti skiepytis nuo koronaviruso (COVID-19) kuo daugiau darbuotojų, išnaudoja įvairiausias motyvacijos priemones. Jie ne tik vykdo šviečiamąją veiklą, skiepijasi pirmieji, tariasi su profesinėmis sąjungomis, bet ir veža darbuotojus į vakcinacijos vietas. Kitur, kur buvo išgyventa ne viena susirgimų banga, vakcinacija vyksta savaime.

Bendradarbiaudami su Užimtumo tarnyba ir naują profesiją įgiję vilkikų ir sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai tvirtina, kad imtis šios veiklos juos paskatino ne tik pomėgis vairuoti, bet ir didesni tikslai. Vienas iš naujai iškeptų vairuotojų neslepia, kad jo ateities planuose – nuosavas verslas Lietuvos transporto sektoriuje.