vytautas daujotis

Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos, rašo „Kauno diena“. „Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas, “Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas„, “Nuotolinių studijų universitetas„, “Gyvenimo universitetas". Tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų.

Valstybei nėra reikalo kištis į aukštųjų mokyklų reitingavimą ir švaistyti lėšų, - mano Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Profesorius teigia nematąs priežasčių, kam 2,5 milijono valstybės litų turėtų būti atiduodama aukštųjų mokyklų reitingams formuoti. Vaizdo konferencija straipsnio pabaigoje „Tokie reitingai pasaulyje pirmą kartą pasirodė 1983 metais. Tai padarė vienas privatus Amerikos žurnalas.

Teisėsaugą faktiškai valdanti paslaptinga grupuotė, kurią pagal jos neformalių lyderių pavardžių pirmąsias raides vadina BBL, rengiasi blogiausiam. Politikai reikalauja BBL'ui naudingo Algimanto Valantino "galvos". Generalinis prokuroras taip įklimpęs slepiant galus įtariamos pedofilijos byloje, kad jį ketinama aukoti. Seimui reikia skubiai pakišti naują savą kandidatą. "Jei taip įvyks, ateis juodi laikai", - sako teisėsaugos užkulisių žinovai.

Varžybas dėl studijų krepšelių didele persvara laimėjo Kauno medicinos universiteto (KMU) siūloma medicinos programa. Tuo metu nė vieno krepšelio nesulaukusių programų vykdytojai teigia be galo nusivylę reformuotąja priėmimo sistema. Kaip tarė, taip padarė: pagal reformos architektų sumanymą krepšelius savo brandos egzaminų rezultatais išsikovoję abiturientai nulėmė aukštųjų mokyklų finansavimą. Ekspertai jau dabar kalba, kad krepšelių dalybos vers universitetus jungtis.

Šiandien dvyliktokai laiko paskutinį valstybinį istorijos egzaminą. Netrukus jie rinksis gyvenimo kelią, kuriame jaunuolius pasitiks ne viena Aukštojo mokslo reformos rengėjų palikta kliūtis. "Smulkios" reformatorių, pamiršusių žmogų, korekcijos sutrypė LŽ kalbintų abiturientų svajones. Viskas kinta taip nenuspėjamai, kad būsimi studentai tik perėję egzaminų ruožą, užpildę visus popierius ir galiausiai kur nors įstoję suvoks, į kokią sistemą pakliuvo.

Iki vėlyvo vakaro užtrukusiame plenariniame posėdyje svarbaus Mokslo ir studijų įstatymo straipsnius laimino mažiau nei trys dešimtys parlamentarų. Lietuvos aukštajam mokslui šiandien gali išaušti istorinė diena. Jei pavyks neįklimpti į nesibaigiančias diskusijas, Seimas ketina priimti ilgai rengtą ir dar ilgiau svarstytą Mokslo ir studijų įstatymą.

Vakar protesto akciją prie Seimo surengę 10 Vilniaus universiteto studentų aukštojo mokslo reformos kūrėjus įvardijo kaip jaunimo priešus. Patys „priešai“ pasigenda bent kokių alternatyvių pasiūlymų. Negavę Vilniaus savivaldybės leidimo organizuoti mitingo prieš aukštojo mokslo reformą, studentai pasitenkino negausia akcija. Lipnia juosta burnas užsiklijavę 10 jaunuolių, prilaikydami „gėdos lentą“ su „jaunimo priešų“ atvaizdais, pusvalandį pastoviniavo greta parlamento.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.