visata

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivio „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) paleidimas atidėtas iki penktadienio dėl prastų orų, ketvirtadienį pranešė operatorė „Arianespace“. Erdvėlaivis leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.

Amerikos kosmoso agentūros paskelbta – pasaulį sužavėjusi netrukus po Didžiojo sprogimo atsiradusios galaktikų maišalynės nuotrauka – buvo tik pradžia. Naujasis kosmoso teleskopas pasauliui dovanoja ir daugiau žadą atimančių nuotraukų. Begalė žvaigždžių, didingi slėniai ir 7 šviesmečių aukščio kalnai, kurių papėdėse mūsų Everestas nebūtų nė smėlio kruopelės dydžio.

Kosminis žvilgsnis į praeitį. Pačiam galingiausiam pasaulyje teleskopui pavyko padaryti ryškiausią ir detaliausią visatos nuotrauką. Ir ji išties ypatinga. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas – daugiau nei trylikos milijardų metų senumo. Užfiksuota ryškiausia ir detaliausia dalies mūsų visatos nuotrauka. Joje matomi tūkstančiai melsvų, oranžinių, baltų galaktikų ir kitų dangaus kūnų.

Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš 10 metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti iki šiol dar niekieno neišvystytu energijos lygiu, stengiantis įminti daugiau Visatos paslapčių. Didžiausio ir galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo darbas buvo atnaujintas balandį, po trejų metų pertraukos.

Kai aptiksime ateivių civilizacijas (na, jeigu aptiksime), ir jos nebandys su mumis susisiekti pirmos, susidursime su nauja dilema: ar mums reiktų bandyti užmegzti ryšį? Žinomas fizikas Michio Kaku aiškiai išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu: jis tiki, kad mes rasime ateivius, tačiau kai mums pavyks tai padaryti, mums derėtų vengti bandymų su jais užmegzti kontaktą.

Mokslininkai pastebėjo tendencijas, vyraujančias mįslingų pliūpsnių serijose, kurios atkeliauja iš vieno šaltinio, esančio už pusės milijardo šviesmečių nuo Žemės. Greitieji radijo pliūpsniai, arba FRB, yra milisekundės ilgio radijo bangų pliūpsniai kosmose. Individualūs radijo pliūpsniai sklinda kartą ir daugiau nesikartoja. Tačiau besikartojantys greitieji radijo pliūpsniai yra žinomi dėl  kelis kartus siunčiamų trumpų energetinių radijo bangų.

Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą, kurio šaltinis buvo viena supermasyvi juodoji skylė. Mokslininkai nurodė, kad sprogimo šaltinis buvo juodoji skylė, esanti galaktikų spiečiuje už 390 mln.

MIT (Masačusetso technologijos instituto) inžinieriai kuria algoritmą, padėsiantį nustatyti geriausią misijos tipą nukreipti į Žemę grėsmingai atskriejantį asteroidą. 2029 metų balandžio 13 dieną 30 kilometrų per sekundę greičiu už Eifelio bokšto aukštį didesnio skersmens apledėjusi uola praskries pro Žemę. Ji praskries visai greta planetos geostacionarių palydovų sferos. Tai bus arčiausiai praskriejęs vienas iš didžiausių šį dešimtmetį Žemės orbitą kirsiančių asteroidų.

Galaktikai, kurioje mes gyvename ir kuri vadinasi Paukščių Taku, kilo anksčiau nežinota grėsmė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad mes atsidūrėme didelės Andromedos galaktikos kelyje. Pastaroji jau yra „prarijusi“ kelias mažesnes galaktikas, skelbia mokslininkai.