vincas kudirka

Vincas Kudirka ir Lietuvos himnu tapęs jo kūrinys „Tautiška giesmė“ yra tautiškumo ir lietuvybės simboliai, kuriuos žino kiekvienas lietuvis. Tačiau V. Kudirka tikrai ne nuo mažumės buvo tautiškumo puoselėtojas, o ir sukūręs „Tautišką giesmę“ neįsivaizdavo, kad šio kūrinio eilutes žinos kiekvienas tautietis. Istorikas Mindaugas Nefas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad V. Kudirka, kaip ir daugelis tuometinių lietuvių, žengusių intelektualo keliu, buvo persismelkęs lenkiška kultūra.

Daugiau nei šimtmetį lietuvių širdyse nugulusi „Tautiška giesmė“, nors ir jauna, lyginant su kitų šalių himnais, bet ypatinga. Svarbu tai, kad kur kas ilgiau nei pats gyvuoja, himnas buvo uždraustas, žmonės už jo giedojimą persekioti, todėl „Tautiška giesmė“ žmonių lūpose įgavo protesto formą. Portalas tv3.lt su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentu, kalbininku Antanu Smetona pasikalbėjo apie tai, kuo ypatingas dar XIX a. sukurtas Lietuvos himnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam kelia nerimą visuomenės susipriešinimas, kurį atspindi ginčai dėl Jono Noreikos – Generolo Vėtros įamžinimo Vilniuje. „Aš matau susipriešinusią visuomenę ir tai tikrai mane neramina kaip šalies vadovą“, – išskirtiniame interviu BNS sakė G. Nausėda.

Kalbininkai ir tradicijų puoselėtojai ginčijasi, kaip teisingiau giedoti Lietuvos himną - ar „tegul saulė Lietuvoj, ar „tegul saulė Lietuvos tamsumas pašalina". Autentikos mylėtojai aiškina, kad Vinco Kudirkos sukurtos „Tautiškos giesmės" kraipyti negalima, kalbininkai paskutinę raidę taiso pagal gramatikos taisykles.

„Mintis ant lapo pradėjau dėlioti, kai man buvo septyniolika, - portalui tv3.lt prisipažino sambo atstovas Natas Akmanavičius. – Bėgant laikui supratau, kad minčių yra labai daug, nusprendžiau, jog galiu jas panaudoti eilėraščiams“. Sportininkas prisipažino, kad grįžus iš varžybų po pralaimėjimų visada viduje jautė minčių antplūdį. „Jaučiau didelę motyvaciją, kad gyvenimas tęsiasi.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis valstybės saugomais paskelbė dar aštuonis kultūros paveldo objektus, tarp jų – rašytojų ir visuomenės veikėjų Vinco Kudirkos, Antano Baranausko, Antano Žukausko-Vienuolio gimtines. Šią savaitę ministro įsakymu valstybės saugomu objektu tapo V.Kudirkos gimtinės kompleksas Vilkaviškio rajone. Privačioje valdoje įsikūrusi sodyba vertinga architektūriniu, dailės, etnokultūriniu, istoriniu ir memorialiniu aspektais.

2013 m. gruodžio 6 d., penktadienį, 13 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje (V. Kudirkos g. 29), vyks Vinco Kudirkos 155-ųjų gimimo ir „Tautiškos giesmės“ sukūrimo 115-ųjų metinių paminėjimas. Meninę programą atliks Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai. Vincas Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje. V. Kudirkos asmenybė turėjo ypatingą reikšmę XIX a. pabaigoje kilusiam lietuvių tautiniam atgimimui.

„Vincas Kudirka tuo metu, kai sukūrė Lietuvos himną, neturėjo mobilaus telefono, todėl neįrašė konkrečios kūrinio trukmės ir neįtraukė jos į Konstituciją. Jei būtų taip pasielgęs, – sutikčiau, jog Tautiškos giesmės negalima trumpinti nei greitinti. Bėda ta, jog niekas nežino, kokiu tempu V. Kudirka grojo Lietuvos himną“, – jau šįvakar 21.00 val.

Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.