viktoro orbano

Budapešte keli tūkstančiai žmonių sekmadienį, jau ketvirtą dieną iš eilės, rengė eitynes, protestuodami prieš naujus įstatymus, kritiku teigimu, apribojančius darbuotojų teises ir pakertančius demokratiją Vengrijoje. Esant minusinei oro temperatūrai prie parlamento susirinkę protestuotojai skandavo šūkius prieš vyriausybę, o pranešėjai smerkė viršvalandžių taisyklių pataisas, kurias trečiadienį priėmė įstatymų leidėjai.

Vengrija pritarė konstitucijos pataisai, kuriai įsigaliojus pabėgėliams bus sunkiau gauti prieglobstį šioje šalyje, ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimo iki vienų metų bausmes žmonėms, padedantiems prieglobsčio prašytojams. Konstitucijos pataisa taip pat apima benamystės draudimą, naujų teismų steigimą viešojo administravimo byloms nagrinėti ir sako, kad valstybė privalo ginti Vengrijos krikščionišką kultūrą. Pataisai pritarė 159 parlamentarai, „prieš“ balsavo penki.

Vengrijoje gimusio JAV milijardieriaus filantropo George'o Soroso fondas antradienį paskelbė nutraukiantis savo veiklą Vengrijoje ir persikeliantis į Vokietiją dėl premjero Viktoro Orbano „represinės“ politikos. „Atviros visuomenės fondas, Vengrijoje susiduriantis su vis labiau represine politine ir teisine aplinka, Budapešte vykdomas tarptautines operacijas ir darbuotojus perkelia į Vokietijos sostinę Berlyną“, – sakoma organizacijos pranešime.

Vengrija pasižymi didžiausiu atotrūkiu tarp gautų rinkėjų balsų ir laimėtų vietų parlamente tarp visų Europos Sąjungos valstybių, o Lietuva šiuo atžvilgiu užima antrą vietą, trečiadienį pranešė „Euronews“. Triuškinanti Vengrijos premjero Viktoro Orbano pergalė šio mėnesio rinkimuose jo partijai „Fidesz“ užtikrino du trečdalius mandatų šalies parlamente. Tačiau jo dešiniosios pakraipos politinis judėjimas gavo mažiau nei pusę balsavusiųjų balsų balandžio 8 dienos rinkimuose.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Per pastaruosius 10-20 metų pasaulyje demokratijos liko mažiau. Politinių modelių rinkoje liberalios demokratijos reitingai krenta. Skirtingose demokratijose taip pat stebimas atoslūgis: kai kurios šalys tampa mažiau laisvomis, rašo Alainas Frachonas „Le Monde“ leidinyje. Prieš 25 metus krito Berlyno siena. Nelsonas Mandela išėjo iš kalėjimo. Čilės prezidentas Augustas Pinočetas pasitraukė iš valdžios. Maskvoje Michailas Gorbačiovas pravėrė duris: SSRS satelitai įgavo laisvę.

Europoje yra daugiau negu 900 „neįžengiamų“ rajonų, kuriuose gyvena gausios imigrantų bendruomenės, Vengrijos vyriausybė paskelbė aštraus tono pranešime, siekdama užsitikrinti didesnį palaikymą savo pozicijai, nukreiptai prieš Europos Sąjungos planus perskirstyti migrantus Bendrijos šalyse.

Europos Komisija pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje nusprendė inicijuoti teisės viršenybės principo laikymosi valstybėje narėje stebėjimo procedūrą. Toks yra Europos Komisijos atsakas į didžiulio tarptautinio dėmesio susilaukusius Lenkijos naujosios valdžios sprendimus dėl Konstitucinio Teismo ir visuomeninių transliuotojų valdymo.