viktoras daukšas

TV3 laidų vedėjas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius nebežino, ką daryti, kur kreiptis ir kaip kovoti su sukčiais, kurie vagia jo nuotraukas ir, panaudoję įvairias vaizdo redagavimo programas, prikuria įvairių melagienų. Problemą nagrinėjo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. „Čia ne tik mano problema, bet visų labiau žinomų marmūzių reikalas, o dabar dar su dirbtiniu intelektu viskas tobulėja ir jiems lengviau tas galvas primontuoti“, – mintimis dalinasi M. Mikutavičius.

Lietuvoje vykdoma masiškiausia dezinformacinė sukčių ataka – pasinaudojant žinomų naujienų portalų, įmonių vardais socialiniuose tinkluose jau daugiau kaip 7,5 mln. kartų ištransliuota melagingų žinių, informuoja dezinformacijos analizės centas „Debunk.org“. „Tai iki šiol didžiausio masto mums žinoma dezinformacinė ir finansinio sukčiavimo ataka“, – antradienį išplatintame pranešime sakė „Debunk.org“ vadovas ir dezinformacijos analizės ekspertas Viktoras Daukšas.

Per paskutiniuosius kelis mėnesius padaugėjo kibernetinių atakų atvejų. Specialistai įspėja – tikėtina, kad per NATO viršūnių susitikimą jų bus dar daugiau. Kibernetiniai nusikaltėliai gali ne tik trikdyti institucijų, svarbių įmonių ar žiniasklaidos portalus, bet ir pavogti iš gyventojų asmeninius duomenis bei pinigus. Nepriklausomų dezinformacijos ir misinformacijos tyrimų centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas primena, kad labai svarbu nepasiduoti provokacijoms bei sensacijoms.

Dėl perteklinės cenzūros Lietuvoje besilankantys „Facebook“ ir „Instagram“ atstovai pareiškė, kad jiems vienodai rūpi tiek rusų, tiek ukrainiečių kariai. Esą jie vienodai saugo abi grupes, dėl to lietuviams skelbti piktų žodžių apie Ukrainą siaubiančius rusus, jų teigimu, negalima. Lietuvos Vyriausybė, Seimas bando pakeisti technologijų giganto nuostatas: įtikinti, kad nereikia blokuoti Lietuvos žmonių, jie šie viešai socialiniuose tinkluose palaiko Ukrainą ir keikia okupantus.

Lietuva kyla į kovą su Putino dezinfomacija, kurią platina vadinamos trolių ar botų fermos. O tai yra robotizuotos sistemomis – šios valdo dešimtis tūkstančių netikrų socialinių tinklų, pavyzdžiui, „Facebook“ paskyrų. Ir tokiu būdu skleidžia dezinformaciją apie karą Ukrainoje per komentarus, peržiūras ar patiktukus. Naujos Seimo įstatymų pataisos leistų už manipuliavimą „Facebook“ nusikaltėliams skirti ne tik baudą, bet ir laisvės atėmimą iki 3 metų.

Lietuvos Seimas nusitaikė į gyventojų pamėgtus „Facebook“ ir „Instagram“ socialinius tinklus. Aiškinasi, kodėl Ukrainą remiančios žinutės, paramos rinkimo akcijos dronams ir kitiems reikalingiems daiktams šiuose socialiniuose tinkle yra dažnai blokuojamos. Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių. „Yra tiesiog sarkastinis juokelis.

Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų. Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų.

Sugriežtinus vartojimo kreditų išdavimo rinką, pradeda išryškėti vartotojų persiorientavimas finansinėje rinkoje. Vietoj greitųjų kreditų net keisčiausiems pirkiniams, pavyzdžiui, šventėm, gyventojai vis dažniau už paimtas paskolas tvarko būstus, įsigyja buitinę techniką. Tendencijos rodo, kad vis dažniau susimąstome apie ateities planus.

Rinkose dominavusi greitųjų kreditų rinka traukiasi, atskleidžia naujausi pusmečio statistiniai duomenys. Pasak alternatyvių finansinių įmonių, klientų susidomėjimas tikrai neišnyko, tačiau Lietuvos bankui sugriežtinus taisykles, išduoti smulkųjį kreditą tapo itin sunku. Baiminasi, kad tai tik padidins šešėlinį kreditavimą.