vieversys

Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 dieną, dar ilgai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 dieną, pavasaris bus ankstyvas.  L. Klimka pasakoja, kad vasario 24-oji yra kalendorinis šv.

Už lango čiulbantys paukšteliai ir pamažu iš žiemos užmigdytos žemės lendantys pirmieji žibuoklių žiedeliai primena, kad kalendorinės žiemos dienų liko visai mažai. Nors dažniausiai tikimės greitu metu sugrįžtant šiltų ir gaivių pavasario orų, tačiau gamtos ženklus stebintis Libertas Klimka sako turintis liūdnų žinių – pavasaris atplauks dar negreitai. Vienas pirmųjų paukščių, kuris pavasarį sugrįžta atgal į gimtinę iš šiltųjų kraštų yra vieversėlis.

Į Lietuvą sugrįžtantys paukščiai gražaus, šilto pavasario Lietuvai nežada. Šylančių orų ir pavasario simbolis – vieversys šiemet į šalį sugrįžo per anksti. Senolių išmintis byloja, kad dėl to pavasaris bus ilgas ir šaltas. O vieversio dieną Lietuvoje lydi tradicijos, pavyzdžiui, prieš pradedant šildyti pavasario saulei merginos seniau nuogos voliodavosi sniege. Nors už lango dar žiema, būtent vasario 24 d. minima vieversio diena.

Panorus sužinoti orų prognozes dabar pakanka pažvelgti ir į mobilaus telefono ekraną. O štai senovėje žmonėms tekdavo sekti gamtos ženklus, kad sužinotų, kokie gi orai laukia.  Pasak etnologo Liberto Klimkos, jau vasarį atsiranda ženklai, pranašaujantys, kokie bus pavasaris ir vasara.  Vieversio elgesys išduoda, kokia bus vasara Pasak etnologo, vasario 24-ąją žmonės laukia vieversio, kuris išduoda apie vasaros orus.

Vasario 24 d. Lietuvoje minima vieversio – pavasario šauklio – diena. Tiesa, pirmieji vieversiai Lietuvą pasiekė jau prieš keturias dienas, o tai reiškia, kad pavasaris gali būti labai vėlyvas. Viename sostinės parke – tikra paukščių puota. Išdidžiai pietauja genys, ryškiaspalvė zylė, gražuolis varnos giminaitis kėkštas. O sniegena, papūtusi plunksnas, dar laukia savo eilės. Visgi šiandien vieversio – pavasario šauklio – diena.

  Norit skaisčios veido odos visus metus? Tuomet dar šiandien nusiprauskite ištirpinto sniego vandeniu. Tokį ritualą šiandien siūlo liaudies išmintis, mat šiandien - Vieversio diena. Senovėje vasario dvidešimt ketvirtąją žmonės ne tik prausdavosi sniego vandeniu, bet ir nedrįsdavo šukuotis, dirbti sunkesnių darbų. Mat ši diena būdavo šventinė. Keičiantis tradicijoms, gamtininkai pataria bent jau stabtelėti ir pasiklausyti užburiančio šio paukščio čiulbėjimo.

Libertas Klimka, LRT.lt, LRT radijas Iš Žuvinto rezervato atėjo pavasariška žinia – ten pasirodė pirmieji grįžtantys į gimtinę dirviniai vieversiai. Jų grupelės praskrido virš mėlynuojančio ežero ledo. Ir kiti ankstyvo pavasario požymiai jau ryškūs, mat per pusiaužiemį barsukas neapsivertė ant kito šono, tad ir neįmigo giliai. Priešistorinių laikų žmonės manydavo, kad pavasario šilumą ant savo sparnų parneša paukščiai. Kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių.

Kitą trečiadienį, liepos 8 dieną, 18 val. sostinės šv. Jonų bažnyčios skliautus užlies Lietuvoje retai skambanti dvidešimtojo amžiaus vidurio amerikiečių chorinė muzika, atliekama Niujorko choro „Seneca Camerata“. Išsikėlęs ambicingą tikslą – pristatyti vieno laikotarpio savo šalies muzikos panoramą – šis kolektyvas atliks gyvumo ir įvairovės nestokojančią programą, apimančią sudėtingus ir įdomius kūrinius.