vėtrūna

Vienos didžiausių šalyje statybos įmonės „Vėtrūna“ akcininkai priėmė sprendimą restruktūrizuoti bendrovę – pervarkyti veiklą ir subalansavus finansinius srautus, sutrikusius dėl piktybiško „Nukem Technologies” neatsiskaitymo už atliktus darbus. „Pagrindinė priežastis, dėl kurios įmonė nutarė restruktūrizuotis, yra „Nukem Technologies“ piktybiškas neatsiskaitymas už suteiktas paslaugas.

Nutraukta sutartis dėl panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybų tarp „Nukem Technologies“ ir „Vėtrūna“, teigia vz.lt, cituodamas neįvardintus šaltinius. Kaip rašo portalas, šaltiniai „Vėtrūnoje“ tvirtina, kad sutartį nutraukė ši bendrovė, savo ruožtu „Nukem Technologies“ (NT) atstovai sako, kad sutartis nutraukta šalių susitarimu. Pastaroji bendrovė aiškina, kad „Vėtrūna“ norėjo didinti paslaugų kainą, tačiau NT tai buvo nepriimintina. vz.

Skubioms statyboms sumokėti milijonai litų Lietuvai skaudžiai atsirūgsta. Kaltininkai kiša galvą į smėlį. Pernai Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas – įvykis, kuris mūsų šalies sporto istorijoje tikriausiai dar ilgai niekam neužleis didžiausio ir brangiausiai kainavusio renginio titulo, vieniems atnešė turtus, kitiems – iki šiol nesibaigiančias problemas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką, norėdama gauti informaciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbų eigos. „Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese Lietuva vėluoja atlikti nemažai projektų, o užbaigiant darbus susiduriama su reikšmingu finansavimo trūkumu – tokią išvada dar šių metų vasario mėnesį paskelbė Europos audito rūmai. Audito rūmų duomenimis, Ignalinos AE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų.

Ilgiau nei pusę metų veikianti „Švyturio“ arena dėl tarpusavio neatsiskaitymų dar negali visiškai funkcionuoti. Vienas iš pavyzdžių – informacinis kubas, kuris jau kelis mėnesius kabo kaip dekoracija. Ir kol kas nėra garantijų, kada jis veiks – tikriausiai palubėje kabės neįgalus ir per kovo 3-iąją arenoje vyksiantį Lietuvos krepšinio lygos „Visų žvaigždžių“ renginį.

Klaipėdos savivaldybė dar nėra iki galo atsiskaičiusi su „Švyturio“ areną pastačiusia bendrove „Vėtrūna“. Skola jai siekia net 17 mln. litų. Pasak „Vėtrūnos“ valdybos pirmininko Vytauto Banio, už naują areną liko skolinga ir Kauno savivaldybė. Tiesa, pastarosios skola gerokai mažesnė – maždaug 8 mln. Lt. „Tikimės, kad atsiskaitys kuo greičiau. Savivaldybės mums sako, kad stengiasi spręsti šiuos klausimus, mes laukiame“, – sakė V. Banys.

Liepos 22 dieną, penktadienį, 16 val. Kauno „Žalgirio“ arena pakvies į pirmąsias savo istorijoje rungtynes. Ant treniruočių salės parketo žengs Kauno miesto savivaldybės vyrų komanda, kurios mestą krepšinio dvikovos pirštinę pakels „Vėtrūnos“ darbuotojų komanda. Prisiminus statybų tradicijas, kai rangovas, statęs tiltą, atsistoja po juo, o viršuje paleidžiamos pirmosios mašinos, buvo nuspręsta rangovams leisti išbandyti savo statinį.

„Vėtrūnos“ specialistai baigiamoje įrengti Klaipėdos arenoje pradėjo paskutinius kėdžių montavimo darbus, teigiama pranešime spaudai. Iš viso naujoje sporto ir pramogų arenoje bus sumontuota per 3,8 tūkst. stacionarių kėdžių ir 774 kėdės VIP ložėse. Renginių metu papildomai bus pastatoma per 2,3 tūkst. sulankstomų kėdžių.

Kaune pasikeitus valdžiai, į viešumą išlindo faktai apie realią situaciją, kurioje dabar yra „Žalgirio“ arenos statybos. Į viešą žodžių karą su miesto vadovais įstoję arenos statytojai perspėja, jog trauktis nebėra kur. Priešingu atveju gali iškilti grėsmė nebaigti statybų iki Europos čempionato pradžios.