valerijus fadejevas

Nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigti baleto trupei, gegužės 15 d. parodžiusiai naujausią savo premjerą – vienaveiksmių baletų vakarą, sudarytą iš Igorio Stravinskio „Ugnies paukštės“ ir spektaklio „Diagilevas. Fantazijos“ pagal Ottorino Respighi, Gioachino Rossini ir Sergejaus Rachmaninovo muziką. Per pertrauką teatro fojė buvo įteikti jau tradiciniais tapę Konstantino Stašio baleto prizai – jau penktus metus teikiami piniginiai apdovanojimai baleto solistams.

Balandžio 18-29 dienomis Rusijos mieste Permėje, turinčioje gilias klasikinio baleto tradicijas, vyko dešimtasis baleto artistų konkursas „Arabesk“. Konkurse dalyvavo ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro artistai Nailia Adigamova ir Romas Ceizaris. Konkurso meno vadovas – Lietuvoje žinomas baleto meistras Vladimiras Vasiljevas, žiuri komisijos pirmininkė – garsi baleto solistė ir pedagogė Jekaterina Maksimova; beje, abu baleto meistrai yra Lietuvos piliečiai.

Didžiulio susidomėjimo sulaukusi naujausia Lietuvos baleto premjera – Ludwigo Minkaus indiška melodrama „Bajaderė“ – sulaukė naujos artistinės injekcijos. Penktadieniniame spektaklyje pirmą kartą Gamzati vaidmenį atliko Inga Cibulskytė, Didįjį brahmaną vaidino Edvardas Smalakys, Manu – šokį su ąsočiu – šoko Rūta Kudžmaitė, o vieną iš „Šešėlių“ paveikslo variacijų – Olga Konošenko.

Gana retai rodomuose lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro spektakliuose „Vasarvidžio nakties sapnas“ ir „Karmen“, parodytuose 2008-ųjų sausio 31 d. – nauji atlikėjų vardai.   Lisandro vaidmenį pirmą kartą atliko Eligijus Butkus, Karmen – Olga Konošenko.   Prieš dešimtmetį K. Pastoro spektakliai – šiokia tokia atsvara rusų choreografų kūrybai, kuri Lietuvos baleto repertuare sudaro absoliučią daugumą.

Sausio 18 d. baigėsi baleto „Bajaderė“ įšventinimo apeigos – atšokus tris šio spektaklio premjeras, jis įsitvirtina Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare ir, kaip atrodo, bent jau šį sezoną žiūrovų nestokos.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras lapkričio 3 d. rodomą L. A. Minkaus baletą "Don Kichotas" skiria baleto solisto Henriko Banio jubiliejui. Nors šis menininkas Anapilin iškeliavo jau daugiau nei prieš dvidešimtį metų, vyresniosios kartos baleto mylėtojai tebesaugo jo atminimą, teatro muziejuje likęs pluoštas nuotraukų, amžininkų pasakojimai primena mums šį veržlaus temperamento, artistišką menininką.

Jau kuris laikas Igorio Morozovo baletas „Daktaras Aiskauda“ turi gerokai daugiau motyvų užimti tvirtas pozicijas mūsų baleto trupė repertuare – Mėsinių gatvėje, šalia Rūdninkų aikštės ant šaligatvio iškilusi Romualdo Kvinto skulptūra primena, kad šis rusų literatūros personažas turi vilnietišką prototipą: rašytojas Kornejus Čiukovskis populiarią savo apysaką parašė, remdamasis žydų gydytojo Cemacho Šabado (1864-1935) asmenybe, nors gerokai daugiau sąsajų galima atrasti tarp šios knygos ir anglų...

S. Prokofjevo baletas "Romeo ir Džuljeta" neretai vadinamas mūsų baleto trupės vizitine kortele. Apkeliavęs beveik visą pasaulį, garsinęs Lietuvos baleto vardą, šis baletas spalio 16 d., antradienį, mūsų teatro scenoje rodomas jau 150-ąjį kartą. Spektaklio idėja, gimusi Neapolyje, dviems kūrėjams besimėgaujant vynu, choreografo Vladimiro Vasiljevo ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus, buvo įkūnyta 1990 m. Maskvos Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos teatre.

S. Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“ neretai vadinamas mūsų baleto trupės vizitine kortele. Apkeliavęs beveik visą pasaulį, garsinęs Lietuvos baleto vardą, šis baletas spalio 16 d., antradienį, mūsų teatro scenoje rodomas jau 150–ąjį kartą. Spektaklio idėja, gimusi Neapolyje, dviems kūrėjams besimėgaujant vynu, choreografo Vladimiro Vasiljevo ir dirigento Mstislavo Rostropovičiaus, buvo įkūnyta 1990 m. Maskvos Stanislavskio ir Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, sakoma pranešime spaudai.