v. žukauskas

Siekdama išsiaiškinti Lietuvos įmonių inovacinę veiklą po COVID-19 sukeltos pandemijos, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) inicijavo rinkos tyrimą. Nors Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas sako, kad verslas neturėtų pamiršti privačių investicijų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, tyrimas parodė, kad 40 proc. įmonių buvo priverstos koreguoti savo investicinius planus.

Lietuvai sulaukus Europos Komisijos priekaištų, kad per mažai gyventojų prijungta prie centralizuotų nuotekų tinklų, Aplinkos ministerija ir vandentvarkos bendrovės ieško būdų, kaip šį procesą paspartinti. Aplinkos ministerijos parengtos įstatymų pataisos numato, kad teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir jomis turėtų naudotis absoliuti dauguma ten gyvenančių žmonių.

Įsigaliojus didesniam akcizų tarifui, kyla alkoholio kainos. Vieni ekonomistai stebisi, kur dar joms kilti, jei alkoholio įperkamumas Lietuvoje ir taip vienas mažiausių Europos Sąjungoje? Kiti sako, kad alkoholis – ne pirmo būtinumo prekė, tad papildomos pajamos iš akcizo į biudžetą - nepamaišys. Kiek brangsta alkoholis Akcizų tarifai nuo kovo alui didėja daugiau kaip šimtu procentų, etilo alkoholiui – beveik ketvirtadaliu.

Po „kalafiorų skandalo“ dalis lietuvių nusprendė boikotuoti prekybos tinklus ir keliauti į turgavietes. Anot jų, turgavietėse galima rasti pigesnių prekių, tačiau susiduriama su kita problema – pardavėjai neduoda čekių. Naujausiais Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, šešėlyje vis dar yra daugiau kaip ketvirtadalis šalies ekonomikos, o tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje sukuriama 26 proc. visos pridėtinės vertės.

Pareigūnams giriantis, kad kontrabandos mastai mažėja, paprasti lietuviai to nejaučia ir toliau laisvai perka kontrabandines cigaretes, kurą ir net įvairius Europos Sąjungoje neleistinus vaistus. Pagrindinis šių „gėrybių taškas“ yra turgus, kuriame ne tik lietuviški saldūs obuoliai, bet ir Lietuvos ekonomiką ant kelių klupdanti kontrabanda. tv3.lt atliko tyrimą, skirtą išsiaiškinti, ar vis dar klesti kontrabanda ir ar lengva įsigyti kontrabandinių prekių.

„Lietuvos ekonomika išlaikė sunkų testą“, – pristatydamas 2015 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Vėliau iš ministro pirmininko lūpų nuskambėjo tirada apie augančius atlyginimus, mažėjantį nedarbą, didėjančias pensijas ir šalies ekonomikos augimą. Vis dėlto, kiek prie Lietuvos ekonomikos augimo ir gyventojų piniginių papilnėjimo prisidėjo valdantieji? Lietuvos ekonomika išlaikė šį sunkų testą.

 Pildyti įvairius prašymus ir juos teikti valstybės institucijoms visada užima laiko. Todėl kai kuriems šalies gyventojams galimybė tai atlikti naudojantis socialinėmis e. paslaugomis gali tapti tikru išsigelbėjimu. Tą iliustruoja jaunos šeimos pavyzdys. Išmoką gavo neišėję iš namų Prieš pusmetį Vaido ir Simonos Žukauskų gyvenime nutiko viena džiaugsmingiausių akimirkų – porai gimė ilgai laukta dukra Ūla. Tiesa, Mergaitė gimė sveika ir stipri.

Valstybės vadovams vėl prabilus apie tai, kad būtina kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), LRT.lt kalbinti ekonomistai sako laukiantys meto, kada tokio reguliavimo Lietuvoje apskritai nebereiks. Tačiau taip bus dar negreitai. „Susidarė paradoksali situacija, kai nedarbas išlieka aukštas, bet rinkoje specialistų trūksta. Tai rodo, kad problemos yra struktūrinės“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.

Seimo svarstomas didesnių nei 10 tūkst. litų atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) atlikus Europos Sąjungos šalių šešėlinės ekonomikos ir elektroninių atsiskaitymų tendencijų analizę. Ribojimas sumažintų pasirinkimą ir konkurenciją tarp atsiskaitymo priemonių, padidintų žmonių ir legaliai veikiančių verslų išlaidas mokėjimams.