v. sudaris

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sveikina dabartinės Vyriausybės ketinimus jungti ligonines didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak jo, Kauno pavyzdys, kur sujungtos didžiosios miesto ligoninės, rodo, jog jungimas išspręstų kai kurias problemas sveikatos priežiūros sektoriuje. „Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Jau pasibaigus karantinui kurį laiką nesiliauja pacientų skundai, kad prisibelsti pas gydytojus vis dar sudėtinga. Dalies įstaigų gydytojai tuo metu stebisi tokiais teiginiais, mat sako, jog ligonius galėtų priimti kad ir kitą dieną. Tačiau pasigirdo svarstymų, kad galbūt prie tokios situacijos prisideda ir gydymo įstaigų noras pelnyti gerus darbo rezultatus.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.

Užsimojęs apriboti medikų keliose vietose darbą siekiant sumažinti Covid-19 infekcijos plitimo riziką ir dėl to sulaukęs audringos medikų bendruomenės reakcijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar tikina, kad tai tebuvusi rekomendacija. Gydytojai gi sako besijaučiantys visiškai pasimetę, nes nuo pirmadienio įteisintas darbo ciklais pobūdis medikams nepaliks galimybių dirbti daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą planinėms sveikatoms paslaugoms atnaujinti, patys medikai sako, kad dabartiniai nuleisti operacijų vadovo reikalavimai – iš fantastikos srities. Kol įstaigų vadovai „galynėjasi“ su ministro įsakymų plonybėmis, kol kas, panašu, daugelis pacientų taip reikalingas paslaugas gali matyti kaip savo ausis.

Viešai nuskambėjusi istorija apie tai, kaip su įtariamu infarktu greitosios į didžiausią sostinės gydymo įstaigą atvežtam vyriškiui vietoj būtinos pagalbos buvo atliktas testas dėl koronaviruso, o šiam esant neigiamam asmuo realiai išleistas namo numirti, pacientus verčia kaip reikiant nuogąstauti dėl karantino metu ribojamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Ne visos užtikrinamos būtinos paslaugos ir tyrimai, aplaidus insulto gydymas, dirbantys nekvalifikuoti specialistai – tai tik dalis spragų, į kurias šią savaitę bedė pirštu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (Akreditavimo tarnyba), atlikusi keliolikos rajoninių ligoninių patikrinimus. Savo ruožtu patys šių įstaigų vadovai neieškojo žodžio kišenėje ir rėžė tiesiai šviesiai: gyvename nebe akmens amžiuje, tad laikas keisti ir reikalavimus.