tremtiniai

Tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“ liudija nepalaužiamą jo dalyvių ryžtą niekada nesitraukti iš Lietuvos sargybos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Kiekvieną rugpjūtį šis renginys visai Lietuvai liudija nepalaužiamą Jūsų dvasią ir ryžtą niekada nesitraukti iš Lietuvos sargybos“, – rašoma šalies vadovo sveikinime šeštadienį Ariogaloje vykstančio sąskrydžio dalyviams.

Prieš 82-ejus metus Lietuvoje prasidėjo pirmieji masiniai trėmimai. 1941 metais okupantai ištrėmė daugiau nei 17 tūkstančių lietuvių, dauguma iš jų taip ir negrįžo į Lietuvą. Tremtiniai prisimena istorijas, kaip savaitėmis keliavo į nuošalius Sibiro rajonus, o valstybės vadovai pabrėžia, kad Europa dar nepakankamai įvertino sovietinius nusikaltimus prieš žmones. 83-ejų Algimantas Gadeikis patyrė, ką reiškia būti Sibire.

Minint Gedulo ir vilties dieną, šalia Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pradėtos skaityti tremtinių ir politinių kalinių pavardes. Trečiadienį sostinės Nepriklausomybės aikštėje iškėlus Lietuvos vėliavas eisena Gedimino prospektu pajudėjo link Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Aukų gatvėje.

Šiandien, birželio 14-ąją, minima kiekvienam lietuviui itin jautri ir svarbi diena – Gedulo ir vilties diena, kurią paminimi tremtyje žuvę lietuviai.  Prieš 82 metus, 1941-aisiais, birželio 14 dieną, 3 valandą nakties NKVD pareigūnai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą – į patį Sibirą. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose.

Minint 75-ąsias vieno didžiausių trėmimų, kurį sovietai vadino operacija „Vesna“ („Pavasaris“), metines, Kaune raudonais dažais išterliotas tremtinių kryžius. Tremtiniai tai vadina išniekinimu. O paminklo prieigose gyvenantys kauniečiai sako, paminklas išterliojamas nebe pirmą kartą, šalia jo vyksta ir orgijos.

Rusijoje nežinomi vandalai nugriovė paminklą per Stalino terorą ištremtiems lietuviams ir lenkams. Juo prieš septynerius metus sunykusią Galiašoro tremtinių gyvenvietę buvo įamžinę tremtinių artimieji ir tragiškų istorinių įvykių liudininkai. Paminklas per Stalino represijas ištremtiems lietuviams ir lenkams Rusijos Permės krašte. Atminimo kūrinį neseniai nugriovė nežinomi piktavaliai.

Rusijos Permės krašte nugriautas lietuviams ir lenkams tremtiniams pastatytas paminklas, pranešė Rusijos nevyriausybinė organizacija „Memorial“. „Technika važiavo bekele, aplenkdama gyvenvietes, kad kapines prižiūrintys vietiniai gyventojai neimtų piktintis“, – rašo Permės „Memorial“ atstovas Aleksejus Kamenskis. Anot organizacijos, nugriautą paminklą pastebėjo vietiniai gyventojai. Paminklas buvo pastatytas 2016 metų rugpjūtį buvusio Galiašoro kaimo, gyvavusio 1939–1970 metais, kapinėse.

Koronavirusu užsikrėtusi premjerė Ingrida Šimonytė dirbs iš namų, antradienį nuotoliu dalyvaus tremtinių ir politinių kalinių vardų ir likimų skaitymo akcijoje. „Premjerė šiuo metu jokių simptomų nejaučia. Dirbs iš namų, siekdama nekelti grėsmės aplinkiniams“, – BNS sakė jos atstovė Rasa Jakilaitienė. Šią savaitę I. Šimonytė planavo vykti į Jungtines Valstijas, tačiau sulaukė teigiamo COVID-19 tyrimo rezultato. Dėl to atidėtas jos vizitas.

Gedulo ir vilties dienos minėjime kartu su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais šeštadienį Rumšiškėse dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė apdovanota tremtinės Dalios Grinkevičiūtės medaliu. Šis apdovanojimas taip pat skirtas fotografui ir dailininkui Rimantui Dichavičiui.