transparency international

Vengrija pagal korupcijos indeksą nukrito į paskutinę vietą tarp Europos Sąjungos šalių, o organizacija „Transparency International“ antradienį apkaltino „politinį elitą“ piktnaudžiaujant valstybės ir bloko lėšomis. Vengrija ilgą laiką ginčijasi su Briuseliu dėl korupcijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų, dėl kurių buvo įšaldytas milijardų eurų bloko finansavimas.

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30 procentų, pranešė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS).  Ministerijos, atsakydamos į TILS užklausas, pateikė informaciją apie 133 sutartis už 7,4 mln. eurų, skirtas publikacijų rengimui ir sklaidai, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, tų pačių sutarčių vertė yra 12 mln. eurų, teigiama pranešime.

127 skaidrumo, antikorupcijos ir atvirų duomenų srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių – ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) ragina Europos Sąjungos valstybes atverti galutinių naudos gavėjų registrus. Anot TILS, tai svarbu, siekiant veiksmingai įgyvendinti Rusijai dėl karo Ukrainoje skirtas sankcijas.

Į Londoną plūstantys nešvarūs Rusijos pinigai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali sumažinti Vakarų sankcijų, kuriomis grasinama Maskvai, jei ši įsiveržtų į Ukrainą, poveikį, penktadienį perspėjo pareigūnai ir kovos su korupcija prievaizdas.

Dabartinio Seimo nariai aktyviau deklaruoja susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais nei buvusio, ketvirtadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Jo atliktos parlamentarų apžvalgos duomenimis, Pavasario sesijos metu 70 parlamentarų paskelbė 654 tokius susitikimus, kai 2017 metų pavasarį 45 Seimo nariai pranešė apie 475 tokius susitikimus.

Korupcijos apraiškas mažinti padėtų elektroninių paslaugų plėtra, valstybės tarnybos prestižo didinimas bei politikų rodomas nepakantumo pavyzdys, sako premjerė Ingrida Šimonytė, tarptautiniam indeksui rodant prastus rezultatus šioje srityje. „Man atrodo, kad svarbiausia yra prielaidų mažinimas pačių ten, kur tai yra įmanoma, nes yra daug santykio su valstybe aspektų, kur galima sumažinti galimybes sukurti terpę, kad kažkas turėtų atsilyginti už tai, kas ir taip priklauso mokesčių mokėtojui.

Antraisiais kadencijos metais savo darbotvarkes skelbė 80 proc. savivaldybių vadovų – merai, jų pavaduotojai, administracijos direktoriai, pirmą kartą tą darė visi merai, antradienį praneša nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS). Kaip rodo tyrimas, kuris buvo atliktas peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines bei svetainę manosusitikimai.

Vienas iš keturių Europos Parlamento narių iš Lietuvos (3 iš 11) skelbia apie savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Lietuvos atstovai užima 19 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus pirmą kartą atlikta apžvalga. Kas trečias EP narys (259 iš 704) paviešino po bent vieną tokį susitikimą.

Ilgalaikes savo darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo kadencijos pradžios, skelbia tik kas penktas iš Lietuvos miestų ir rajonų merų, rodo prieš korupciją kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) analizė. „Mūsų tikslas – padėti žmonėms suprasti, su kuo bendrauja ir kaip sprendimus priiminėja mūsų politikai ir valstybės tarnautojai“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.