tradicija

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė (69 m.) Naujuosius metus pasitinka turėdama sau svarbų pažadą įgyvendinti ilgai puoselėtą idėją – atidaryti skarelių parodą Joniškėlyje. Nors ši šventė, anot jos, yra ne tokia rimta kaip Kūčios ar Kalėdos, tačiau net ir jos metu turi vieną tradiciją. Adelė Karaliūnaitė teigė, kad Naujųjų metų šventė priklauso nuo įvairių susiklosčiusių situacijų. Šiemet ją aplankys seniai matytas anūkas. „Vienais metais pas vienus, kitais – pas kitus.

Jau netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir laužysime šventą duoną – kalėdaitį, arba dažno vadinamą paplotėlį. Tik štai retas žino, kokios yra dalijimosi kalėdaičiu tradicijos. Pavyzdžiui, Aukštaitijoje šeimos turėjo unikalų paprotį – ne tik pasidalyt kalėdaičiu tarpusavyje, bet ir smulkiais gabaliukais puošti šventinius patiekalus. Taip jie esą būdavo pašventinti. O daugelyje šalies vietų žmonės lauždami kalėdaitį net ir pasiburti nevengdavo.

Šiandien kalėdinis stalas daugeliui sunkiai įsivaizduojamas be kepto paukščio. Višta, antis, kalakutas arba žąsis tapo kalėdinių šeimos pietų tradicija. Panašiai buvo ir senovėje. Kalėdos Lietuvoje nuo pat krikšto reiškė Kristaus gimimą ir pasninko pabaigą. Tad stalai būdavo nukraunami daugiausia mėsiškais valgiais. Kiek ir kokių jų būdavo, priklausė nuo namų turtingumo. Naminių paukščių mėsos pasirinkimas anais laikais buvo kitoks, nei dabar.

Prisiminimai, kuriuos tėvai sukuria savo vaikams per Kalėdas, atmintyje išliks visą gyvenimą, tačiau tam tikru metu reikės pasakyti tiesą – visgi tam gali būti pasirinktas netinkamas laikas.  Viena mokytoja 12-metei mergaitei pasakė tiesą apie Kalėdas ir ši liko gerokai sutrikusi. Šis prisipažinimas sukėlė karštą diskusiją su tėvais dėl tinkamo amžiaus, nuo kurio galima su vaikais kalbėti apie išgalvotus šventinius veikėjus.

Išpuoštos kaukolės ir skambanti muzika – taip mirusiuosius kapinėse pagerbė boliviečiai. Tai – sena vietinių gyventojų tradicija. Žmonės sako, kad puošdami protėvių kaukoles jie apsisaugos nuo blogio ir pykčio. Gėlėmis, akiniais, cigarais dantyse, kepurėmis ir vietinio augalo – kokainmedžio – lapais papuoštos kaukolės Bolivijos didmiesčio La Paso kapinėse. Išpuošdami kaukuoles vietiniai mini mirusiųjų dieną. Kad nuotaika kapinėse pakili, išduoda ir grojantis pučiamųjų ansamblis.

Vakar paminėjus saldžiausią metų šventę – „Pyragų dieną“, jau 14 metų iš eilės gyvuojanti tradicija kviečia žmones dalintis ne tik pyragais, bet ir gerumu, ištiesiant pagalbos ranką „Išsipildymo akcijos“ herojams. „Power Hit Radio“ laidų vedėja Elena Karalienė pasakoja, kodėl jai svarbu aukoti, švęsti šią dieną ir dalijasi savo mėgstamiausio pyrago receptu.

Kai kurie mėgsta eiti per karštas žarijas, kiti – per stiklo šukes. O štai viename Ispanijos mieste šimtai vietinių gyventojų ir turistų šoka per laužus jodami žirgais. Ko jau ko, bet ugnies ispanai tikrai nebijo – dešimtys jų jodami žirgais šoka per laužą. Taip įspūdingai ispanai pramogauja kasmet.  Ir tai – ne šiaip sau pramoga. Žmonės tiki, kad šios ceremonijos, vadinamos „Las Luminarias“, metu apsivalo sielą. „Šie dūmai mus išvalo, o kartu apsaugo gyvūnus ištisus metus.

Vestuvės, kokių dar nesate regėję. Viename Meksikos kaimelyje meras susituokė su krokodile. Meksikiečiai tiki, kad tai jiems padės priartėti prie gamtos.  Viename Meksikos kaimelyje – neįprasta vestuvių ceremonija. Štai jaunikis – kaimelio meras – pabučiuoja savo nuotaką, kuri, kaip matote, yra nedidelis krokodilas. Tiesa, ši santuoka labiau iš reikalo, o ne iš meilės – meksikiečiai įsitikinę, kad šis vestuvių ritualas, skaičiuojantis kelis šimtmečius, juos labiau sujungia su gamta.

Kelkimės į Ispaniją, kur kartą metuose atgimsta įspūdinga tradicija. Ten per milžiniškus laužus šokinėja šimtas žirgų. Jų šeimininkai tiki, kad po ugninės ceremonijos ristūnai visus metus bus tvirti ir ištvermingi. Milžiniški laužai ir juos be baimės įveikiantys žirgai. Kartą metuose nedideliame Ispanijos miestelyje San Bartalomė de Pinares atgimsta įspūdinga, šimtmečius gyvuojanti tradicija – šventė „Las Luminarias“. Šįkart dėl pandemijos į miestelį ji sugrįžta po metų pertraukos.