tomas pulikas

Panašu, kad lietuvių pinigų švaistymas į dešinę ir į kairę slūgsta ir pinigų ima trūkti. Kreditų valdymo bendrovės fiksuoja vartojimo paskolų bumą – per pirmąjį metų ketvirtį tautiečiai pasiskolino beveik 40 procentų daugiau pinigų nei pernai. Tiesa, įbauginti didelių energetikos kainų, didžiąją dalį visų pasiskolintų pinigų lietuviai skiria būstų įsirengimui ir energetiniam efektyvumui – šildymo sistemoms gerinti ar saulės elektrinėms.

Pasaulio šalys aktyviai keliauja žaliojo kurso keliu – skatinama ne tik persėsti į elektromobilius, bet ir namuose įsirengti saulės elektrines. Nors tokia vizija anksčiau kai kam galėjo atrodyti neįgyvendinama, tačiau dabar žmonės vis dažniau savarankiškai pradeda naudoti saulės elektrines. Energijos tvarumas – vienas pagrindinių tikslų, kuris neabejotinai užima vis didesnį prioritetą kiekvieno žmogaus gyvenime.

Saulės elektrinę savo namuose norėtų įsirengti 39 proc. šalies gyventojų, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Labiausiai tokia galimybe suinteresuoti jaunesnės amžiaus grupės gyventojai, o pagrindinis motyvas investuoti į tvarią elektros energijos gamybą – aiški finansinė nauda, rašoma pranešime spaudai.

Naujo būsto paieška ar statybos daugeliui žmonių gali tapti nemenku iššūkiu ne tik ieškant tinkamiausio varianto rinkoje, bet ir įvertinant savo sukauptas finansines galimybes. Visgi „Swedbank“ specialistai ramina, kad svajonė turėti nuosavą namą ar butą gali būti įgyvendinama be didelio vargo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirtingų dalykų.

Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus, rašoma pranešime spaudai. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.

Kas antras (52 proc.) šalies gyventojas, turintis nuosavą automobilį, jo išlaikymui per mėnesį yra pasirengęs skirti iki 100 eurų siekiančią sumą. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) šiam tikslui galėtų skirti nuo 100 iki 200 eurų siekiančią sumą. Į automobilio išlaikymo kainą įskaičiuojami degalai, einamasis remontas, draudimas ir automobilio įsigijimo kaina. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Metų pabaiga yra tas metas, kai suvedame savo biudžeto finansinį balansą ir viltingai žvelgiame į ateinančius metus. Šeimoje ar su draugais kalbame apie norus ir svajones, kurie vėliau virsta planais pakeisti automobilį, pertvarkyti savo namus ar įsigyti profesionalią foto įrangą, nes norite padirbėti papildomai. Tačiau metų pabaiga turi ir savų spąstų – tai šventinės išlaidos, kurios, kaip taisyklė, būna didesnės, nei planuota.

Nepaisant dėl pavasario karantino trumpam sumažėjusios vartojimo finansavimo paklausos, šiais metais gyventojai nebuvo linkę atidėti suplanuotų didesnių pirkinių ar paslaugų įsigijimo. „Swedbank“ praneša per pirmuosius 9 šių metų mėnesius suteikė vartojimo paskolų už 61 mln. eurų, iš kurių 1 mln. gyventojai pasiskolino nuosavų ar nutolusių saulės elektrinių įsigijimui.

Pastaraisiais metais šalies gyventojai įsigyja vis daugiau naujų automobilių. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rinkoje įvyko svarbus pokytis – automobilių lizingas populiarumu aplenkė paskolas automobiliui. Tai reiškia, kad vis daugiau šalies gyventojų renkasi naujesnes, saugesnes ir mažiau taršias transporto priemones, komentare žiniasklaidai rašo banko Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.