toma kundrotė

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Nėra elektros, sugriauti namai, vaistinė ir vietinė ambulatorija. Nėra gydytojų, odontologų. Žmonės suvargę, pavargę nuo karo, skurdo, nuolat dingstančios elektros, nuolatinės baimės ir įtampos. Tokią realybę išvydo į karo nuniokotus kaimus ir gyvenvietes Ukrainoje padėti vietos gyventojams nuvykusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.  Pagelbėti praktiškai visai be sveikatos priežiūros likusiems žmonėms dviem savaitėms į Charkivo regioną važiavusi gydytoja neslėpė prieš išvyką jautusi nerimą.

Nors mokslo metai dar nespėjo įsivažiuoti, gydytojai kelia triukšmą dėl naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos praleistų pamokų pateisinimo tvarkos. Šeimos gydytojai kritikuoja valdininkus, kad vėl yra priversti atlikti policininko vaidmenį, ir teigia, jog nuo to kentės visi – ne tik mokiniai ir jų tėveliai, bet visa visuomenė.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino dar neregėta naujove – siuntimai pas gydytojus specialistus galios tris kartus ilgiau, tai yra net 6 mėnesius. Šeimos gydytojai neprieštarauja, kad žinia gera ir dalies bereikalingų pacientų srautą pavyks sumažinti. Vis tik kartu konstatuojama, kad tokia iniciatyva nėra raktas nuo visų ligų, tad vien dėl to eilės vargu ar reikšmingai sumažės. SAM neseniai paskelbė apie pokyčius išrašant siuntimus specialistams.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.