todėl lietuva

„Visos trys Baltijos šalys turi veikti kartu ir vieningai paprašyti Aljanso partnerių, kad NATO planai Baltijos šalims apginti būtų kuo greičiau parengti atsižvelgiant į naujas grėsmes", - teigia Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kalbėdama Rygos konferencijoje „Transatlantinė darbotvarkė 2010 - Baltijos vizija", skirtoje saugumo klausimams, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog nuolat kintančiame pasaulyje keičiasi ir grėsmės, su kuriomis tenka susidurti.

Kitą savaitę, rugsėjo 16 dieną, Lietuvoje lankysis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. A. Lukašenka dalyvaus Vilniuje vyksiančiame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, jį priims Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai - pirmas kaimyninės valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po daugiau kaip dešimties metų: A. Lukašenka 1997 m. lankėsi Vilniuje, o 1998-aisiais Medininkuose susitiko su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi.

Lietuvos ir Baltarusijos diplomatijos vadovai diskutuoja apie galimybę valstybėms tapti strateginėmis partnerėmis. Šią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas lankėsi Baltarusijoje. Per daugiau nei pusmetį Lietuvos ir Baltarusijos diplomatijos vadovai susitiko antrą kartą. Šįkart, lankydami Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pilis Gudijoje, aptarė dvišalių santykių svarbą.

Vertinant paskutinių metų Rusijos valstybės sprendimus buvusių Sovietų sąjungos respublikų atžvilgiu, matyti, kad tai yra teisės ir demokratijos principams prieštaraujantys sprendimai ir veiksmai, siekiant atkurti sovietinę imperiją, teigiama Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) kreipimesi į Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministrus.

Prahos susitikimas parodė, kad ES pastaruoju metu ypač ryžtingai siekia didesnės energetinės nepriklausomybės. Europa vieningai išreiškia paramą „Nabucco“ projekto idėjoms ir jų įgyvendinimui. Be abejo, šis projektas leistų ES pasiekti didesnį energetinį savarankiškumą. Vis dėlto Maskva, būdama pagrindine energetikos tiekėja į Europą, nenori prarasti monopolinės padėties. O ir energijos tiekimo tarpininkės, tokios kaip Ukraina, šiame dujų kare siekia kuo geresnių pozicijų.

Dvi dienas Briuselyje vykstančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos sesijoje šiandien aptarta sudėtinga situacija Europos Sąjungos pieno  sektoriuje, rašoma LR Žemės ūkio ministerijos pranešime. Sunki Lietuvos pieno sektoriaus padėtis Lietuvos delegacijai vadovaujantis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pristatė sudėtingą situaciją šalies pieno sektoriuje bei pateikė pasiūlymų dėl padėties pagerinimo.

Lietuva nepasiruošė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui ir prašydama pratęsti jos veiklą gadina savo reputaciją. Tuo įsitikinęs energetikos specialistas, buvęs Tarptautinės energetikos agentūros direktorius prancūzas Claude‘as Mandilas, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“. Jis tikino suprantąs sunkią Lietuvos padėtį po elektrinės uždarymo, tačiau toliau derėtis dėl jos darbo pratęsimo nerekomenduoja. „Pirmiausia, sprendimas uždaryti elektrinę yra įrašytas į jūsų Stojimo sutartį.

Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala mano, jog neįvykęs referendumas dėl Ignalinos AE tolesnės veiklos neturės „geros“ įtakos Vyriausybės deryboms su Europos Komisija dėl jos veiklos pratęsimo. „Sunku pasakyti (kokios IAE darbo pratęsimo perpspektyvos -aut.), dabar reikia pagalvoti, pasižiūrėti, kur esame. Šią savaitę vyksta ES viršūnių taryba ir pasižiūrėsime, kaip tai atrodys.

Premjeras Gediminas Kirkilas mano, jog nepaisant neįvykusio referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės tolesnės veiklos, Vyriausybei pavyks susitarti su Europos Komisija ir pasiekti norimo rezultato. Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Aleksandras Abišala BNS teigė, kad Vyriausybė toliau tęs pradėtą darbą. „Rekomenduosime Vyriausybei tęsti tą pačią liniją - siekti jėgainės veiklos pratęsimo iki 2012-2013 metų, kol atsiras alternatyvų“, - BNS sakė A.Abišala.