taupymas

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

„Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai kišenpinigių vaikams duoda dvigubai daugiau nei latviai ar estai. Pasak eksperto, kišenpinigiai yra puikus būdas ugdyti vaikų finansinį raštingumą, tačiau svarbu atsižvelgti ir į jo poreikius, ir savo galimybes.  Ekspertas pataria, kiek duoti ir kaip išmokyti vaiką taupyti.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, šv. Velykoms, daugelis imasi už galvų, nes žino, – bus išleista didžiulė suma pinigų pasiruošimui. Tačiau nebūtina išleisti daug, kad stalas būtų nuklotas įvairiausiais skirtingais patiekalais. Patarimais, kaip sutaupyti apsiperkant prieš šventes, pasidalijo nuolaidų ekspertė vilnietė Renata. Kuri savo „Instagram“ „akcija.atrakcija“, turi beveik 82 tūkst. sekėjų.

Pastaraisiais metais spartus prekių ir paslaugų kainų augimas, paskatino gyventojus dažniau ieškoti įvairių nuolaidų ir akcijų. Kai kurie viliasi, kad nepaisant mažesnės kainos, jie vis tiek nusipirkti kokybiškas prekes ar paslaugas. Rinkodaros specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Vieni tikina, kad mokant pigiau kokybės nereikėtų tikėtis. Kiti vardija priežastis, kodėl pardavėjai taiko nuolaidas ir kodėl prekė ar paslauga visada turi būti kokybiška.

Šimtai tūkstančių „Iki“ pirkėjų šį sausį prie kasos maloniai apstulbo – kiekvienas pirkinys jų krepšelyje tekainavo 1 ct. Prekybos tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad visą mėnesį besitęsusi akcija „Sausio akcentas – viskas po centą“ pirkėjams sutaupė arti 1,5 mln. Eur. Mėnuo baigiasi, bet „Iki“ parduotuvėse galimybių sumažinti savo išlaidas pirkiniams ir toliau netrūks.

Nors ekonomistai žada, kad šiemet toliau mažės infliacija, o atlyginimai augs greičiau nei kainos, tai nebūtinai reiškia, jog gyventojai daugiau išleis atostogoms. Kaip rodo atlikti tyrimai, daugelis gyventojų atostogoms taupo likus bent pusmečiui laiko ir kas mėnesį atsideda apie 5 proc. savo pajamų.

Šiluma iš pastatų gali pasišalinti įvairiais būdais, tačiau yra keletas įrodymais pagrįstų ir nebrangiai kainuojančių priemonių, kurios padės išlaikyti namuose šilumą. Yra pakankamai nedaug mokslinių duomenų apie tokių priemonių veiksmingumą. Be to, kai kurios dažnai minimos idėjos, pavyzdžiui, kambario šildymas žvakėmis, gali būti pavojingos. Galiausiai šaltesnio klimato šalyse nepatartina žiemą bandyti apsieiti be šildymo sistemos, užtenka šiek tiek pagerinti minėtos sistemos veikimą.

Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija. Anot Finansų ministerijos, už ją bus mokama 3,6 proc. metinių palūkanų. Skelbiama, kad taupymo lakštų emisija bus platinama sausio 8–22 d., o išperkama 2025 m. sausio 23 d. Kiekvienas, norintis įsigyti VTL, tą gali padaryti per Finansų ministerijos atrinktus platintojus, „Swedbank“ arba SEB, jų internetiniame banke.

Tai jau tampa savotiška tradicija: apsipirkti prekybos tinkle „Lidl“ ir toliau galima pigiausiai, skelbia naujausias atrinktų prekių krepšelių kainų palyginimas. Kaip kalendoriuje nesikeičia Kalėdos, taip ir atrinktų prekių krepšelis visose „Lidl“ parduotuvėse vis dar yra kur kas pigesnis nei kituose dvejuose didžiausiuose  Lietuvos prekybos tinkluose. „Apsipirkti didžiosioms metų šventėms gali būti tikras iššūkis, ieškant ne tik reikalingų prekių, bet ir bandant kuo pigiau apsipirkti.