swedbank

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

„Swedbank“ klientams bankas siunčia svarbią žinią – viename iš miestų uždaromas dar vienas šios kredito įstaigos filialas, todėl paslaugos bus suteikiamos kitokiu būdu. Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Kaip rodo tyrimas, rekomenduojamą trijų ir daugiau mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą yra sukaupę 33 proc. Lietuvos gyventojų. Bent dviejų mėnesių pajamų dydžio santaupų sumą nurodo turintys 14 proc. respondentų.

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Penktadienio vakarą vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie techninius nesklandumus. Dėl jų „Swedbank“ klientai gali turėti problemų atsiskaitydami banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Šiuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Stengiamės trūkumus pašalinti kiek įmanoma greičiau. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašoma banko interneto svetainėje ir oficialioje paskyroje socialiniame tinkle.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pernai uždirbo 344,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2022-aisiais (132,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje. Bankas pernai gavo 736,7 mln. eurų audituotų pajamų – 2,2 karto daugiau (328,7 mln. eurų), jo grynosios palūkanų pajamos siekė 584,1 mln. eurų – 2,9 karto daugiau (198,3 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 121,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau (112,8 mln.