susiskaldymas

Nesibaigiantys protestai Lietuvoje ir nepasitenkinimo demonstravimas net ir per valstybines šventes rodo, kad lietuviai yra be galo susikaldę. Kuo toliau, tuo labiau žmonės darosi vis piktesni, tačiau taip ir neaišku, kas tai iš tiesų lemia. Ar dėl to kalta pandemija, karantinai? Gal ekonominė žmonių padėtis? Kodėl lietuvių tauta negeba kalbėti vienu balsu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su sociologe Rūta Žiliukaite ir ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

Kremlius kariauja su Ukraina naudodamasis Vakarais, taip pat kariauja su Vakarais naudodamasis Ukraina. Jo ginklai – daugiausiai psichologiniai, o ne kariniai. Tikslas – pasėti baimę, netikrumą, abejones ir neviltį. Ukrainos atveju Vladimiras Putinas siekia primesti vienišumo ir pažeminimo jausmą. Ukrainos didžiausias troškimas – tapti Vakarų dalimi, kitaip tariant, mėgautis gyvenimo laisvoje visuomenėje kultūriniais, teisiniais, politiniais ir socialiniais privalumais.

Rugpjūčio mėnesį mitingas prie Seimo baigėsi riaušėmis, o kitam mitingui leidimas kol kas neišduotas. LGBTQ atstovams reikėjo nueiti ilgą kelią, kad pagaliau pavyktų surengti eitynes Kaune. Kodėl Lietuvoje įsikeroja vis didesnė neapykantos kultūra? Kas ją skatina? Nebeturime Konstitucijos? Šiame moderniame amžiuje, kai visi drąsiai gali reikšti savo nuomonę, atsiranda ir didžiulė terpė visuomenės susiskaldymui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas puolė kritikuoti NATO, pareiškęs, kad aljansas atsidūrė „mirusių smegenų“ stadijoje. Jis įsitikinęs, kad aljansas neteisingai sureagavo į turkų operacijos Sirijoje pradžią ir, kad NATO iš esmės nepakankamai aktyvi strateginiu lygiu. Prancūzų lyderio mintis kritikavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pirmadienį pareiškė, kad Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės suteikė „realios vilties“ susiskaldžiusiam Korėjos pusiasaliui. Šis T.Bacho pareiškimas nuskambėjo likus keturioms dienoms iki žiemos žaidynių, į kurias po ilgų mėnesių karingo elgesio savo sportininkus nusprendė siųsti ir izoliuotoji Šiaurės Korėja.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas mano, kad teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija Eligijui Masiuliui, realiausias pretendentas perimti Liberalų sąjūdžio pirmininko vairą yra pirmasis vicepirmininkas Antanas Guoga.

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį atmetė pareiškimus, kad jis prisidėjo prie didelės pagrindinių partijų priešpriešos, nulėmusios Baltuosius rūmus siekiančio perimti Donaldo Trumpo iškilimą, sakydamas nesantis atsakingas už Respublikonų partijos „pakrikimą“. „Vienas iš dalykų, dėl kurių apgailestauju – kad susipriešinimas ir bjaurus tonas mūsų politikoje didėjo, o ne silpnėjo pastaruosius septynerius su puse metų, – B.Obama sakė per spaudos konferenciją.

 Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba Bosnijoje ir Hercegovinoje šeštą dieną iš eilės tęsiasi protestai dėl asmens kodų skyrimo. Buvęs įstatymas baigė galioti vasarį, o naujas nepriimtas dėl nesutarimų parlamente. Nuo to laiko gimusiems naujagimiams neskiriamas asmens kodas, o dėl to neišduodami ir dokumentai, nurodantys tapatybę. Bosnijoje ir Hercegovinoje tūkstančiai žmonių, daugiausia studentai ir jauni tėvai su kūdikiais, protestavo prie parlamento šeštą dieną iš eilės.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Sąjūdis nebuvo vien euforija, dainos, mitingai. Tai buvo kruopštus [nematomų žmonių] darbas. Be to, jis buvo dirbamas ne kokioje beorėje erdvėje – visą laiką procesus stebėjo KGB, galėjusi imtis represijų“, – sako Virginijus Savukynas, filmo „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ autorius. Anot jo, jaunas Sąjūdis represijų išvengė tik dėl susikildymo ir neapsisprendimo Kremliuje.