strategija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas daug kartų suklydo, kai nusprendė įsiveržti į Ukrainą. Jis pervertino savo kariuomenės karinius sugebėjimus. Jis neįvertino Ukrainos nacionalizmo galios ir jos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo apginti savo tėvynę. Panašu, kad jis neteisingai įvertino ir Vakarų vienybę, greitį, kuriuo NATO ir kiti ateis į pagalbą Ukrainai, ir energiją importuojančių šalių norą bei gebėjimą įvesti sankcijas Rusijai.

Rusijoje esama prieštaringų nuomonių dėl to, ar pradėti kontrpuolimą Ukrainoje, neįvardijamą JAV pareigūną cituoja „Sky news“. Anot jo, nuomonės Kremliuje dėl būsimos Rusijos strategijos Ukrainoje skiriasi. „Žinoma, yra tokių, kurie, manau, norėtų tęsti puolimą Ukrainoje“, – teigia pareigūnas. „Yra ir kitų, kurie tikrai abejoja, ar Rusija iš tikrųjų gali tai padaryti“, – sako jis.

Tęsiantis pasaulinę geopolitiką keičiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos privalo peržiūrėti ir patobulinti ilgalaikę savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Pagrindinis jos tikslas, panašiai kaip ir Šaltojo karo laikais, vėl turi būti prieš 75-erius metus suformuluotas George‘o Kennano principas: „Kantrus, bet tvirtas ir budrus Rusijos ekspansinių tendencijų stabdymas.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad būtų atmesta Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, suduodamas netikėtą smūgį bloko kovos su klimato kaita strategijai, vadinamai Europos žaliuoju kursu. ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc.

Antradienį Seimas galutinai apsisprendė – patvirtino piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Gyventojai bus ruošiami priešintis prieš Lietuvą nukreiptai agresijai ir okupacijai. Absoliuti dauguma parlamentarų balsavo „už“ projekto įtvirtinimą – 114 iš 115. Vienas Seimo narys susilaikė, o balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Projekte numatyta, kad pilietinis ugdymas taps švietimo dalimi.

Seimas antradienį planuoja tvirtinti Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją. Šiuo dokumentu siekiama „ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai“. Projekte išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Vokietija sekmadienį pareiškė padariusi pažangą smarkiai sumažinanti šalies priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių, o tai yra strateginis pokytis, kurio didžiausia Europos ekonomika ėmėsi nuo tada, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Rusijos tiekiama nafta dabar sudaro 12 proc. viso šalies naftos importo, palyginti su anksčiau buvusiais 35 proc., sakoma šalies Ekonomikos ministerijos pranešime. Anglies importas iš Rusijos taip pat sumažintas nuo 45 iki 8 proc. visų Vokietijos pirkimų.

Sekmadienį pradeda veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.  Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį „Twiter“ žinute pasidžiaugė, jog naujuoju dujotiekiu Lietuva dujomis aprūpins ir Lenkiją, kuriai šią savaitę Rusija nutraukė dujų tiekimą vamzdynu. „Mūsų atsakas į Kremliaus energetinį šantažą – dar didesnė vienybė ir bendradarbiavimas.