slėptuvės

Baiminantis Rusijos puolimo grėsmės savivaldybės ruošiasi – įrengiamos naujos priedangos, keičiami įstatymai, reikalaujantys naujuose pastatuose įrengti priedangas, atnaujinamos slėptuvės. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi kaunietė pasakojo, jog adresu Savanorių pr. 225 esanti sovietmečiu pastatyta slėptuvė griaunama. Toks veidmainiškumas stebina gyventoją – be to, ji pasakoja, jog jau teko patirti nuostolių.

Kauno miesto savivaldybei svarstant dėl lėšų skyrimo gyventojams įsirengti priedangas daugiabučių rūsiuose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas mano, kad tokios priemonės prisidėtų prie priedangų prieinamumo tikslo pasiekimo. Tuo metu Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas teigia, kad tokiai priemonei taikyti būtų reikalingas įvesti priedangų įrengimo ir priežiūros mokestis.

Ketvirtadienį ryte organizuotoje socialdemokratų konferencijoje – kritikos strėlės valdantiesiems, dėl jų pasirinktos civilinės saugos strategijos. Socialdemokratų Seimo nariai aiškino, jog civilinės saugos pasiruošimo darbai vyksta per lėtai, trūksta ir infrastruktūros, ir personalo. O štai anot Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narės, socialdemokratės Dovilės Šakalienės, apskritai naivu tikėtis, kad kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugos gyventojus nuo bombardavimo.

Šiuo metu savivaldybės numato, jog pagrindinė gyventojų apsaugos forma būtų priedangos – daugiausiai mokyklos, sporto salės bažnyčios. Tokius planus saugumo ekspertai mala į miltus – jų teigimu, dabartiniai statiniai taptų pirmaisiais raketų taikiniais ir lemtų milžiniškus nuostolius. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė svarsto skirti lėšas gyventojams įsirengti slėptuves daugiabučių rūsiuose – tiesa, ši idėja dar nepatvirtinta, tad nėra aišku, kiek pinigų būtų skiriama gyventojams.

Vis daugiau Europos šalių valdžios institucijų rimtai vertina Rusijos puolimo grėsmę ir imasi prevencinių priemonių. Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis trečiadienį paskelbė, kad 117 mln. zlotų (27 mln. eurų) skirta pastatyti slėptuvėms nuo bombų ir kitoms saugumo priemonėms mieste. Tikimasi, kad jos bus įrengtos per artimiausius 2-3 metus. Nurodoma, kad taip pat bus rengiamos ligoninės ekstremalioms situacijoms ir ruošiamos pratybos visuomenei.

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad nuo dabar naujos statybos aukštesniuose daugiabučiuose ir įstaigose turės būti įrengtos priedangos. Jos turės talpinti 60 proc. pastatų lankytojų ar gyventojų. Tai numato trečiadienį įsigaliojęs naujas statybos techninis reglamentas. „Lietuvai iškilus aiškiems pavojams reikia iš naujo pažiūrėti į gyventojų, valstybės institucijos, apsaugą nuo pavojų“, – sakė S. Gentvilas.

Daug kalbama, kad reikia prioritetine tvarka visoms institucijoms rūpintis savo saugumu, kad esant neprognozuojamai situacijai darbuotojai turėtų saugias vietas darbui. O dar nuo senų laikų sklinda kalbos, kad kas jau kas, bet Seimas – puikiai apsaugotas ir kad ten dar nuo Sausio įvykių yra gerai įrengtų slėptuvių ar net evakuacijos tunelių.

Rusams kasdien bombarduojant Ukrainą, vidaus reikalų ministerija pristatė Lietuvos priedangų žemėlapį ir tvirtina, kad taip dar daugiau gyventojų žinos, kur slėptis kilus pavojui. Specialistai negaili kritikos valdžiai, esą pašonėje vyksta karas ir Kremlius kelia grėsmę visam regionui, tačiau Lietuva tam beveik nesiruošia. Štai kai kurios savivaldybės tik laikinai, vos kelioms valandoms, galėtų paslėpti 6 procentus visų savo gyventojų.