slauga

Mylintis sūnėnas Gintautas ryžosi savo namuose slaugyti garbaus amžiaus tetą, tačiau nenujautė, kokie iššūkiai jo laukia. Vyras atsidūrė prie pervargimo ribos ir neturi kada nei dirbti, nei atsikvėpti. Padėti asmeninį gyvenimą aukojančiam vyrui pasiryžo „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Garbaus amžiaus moteris neturi kitų artimųjų, kurie galėtų ja pasirūpinti – tik mylimą sūnėną. Gintautas pasiryžo slaugyti tetą, tačiau emociškai išseko ir prarado asmeninį gyvenimą.

Laima Baršauskienė jau 25-erius metus dirba slaugytoja, o pastaruosius dešimt jų paskyrė paliatyvių ligonių slaugymui. Sukaupusi didžiulį žinių bagažą, ji turi vos į kelis žodžius telpantį, bet didžiulį svorį nešantį patarimą: „Lėto gyvenimo ir greitos mirties.“ L. Baršauskienės veikla toli gražu apima ne tik pacientų lankymą – ji skaito paskaitas apie mirtį, paliatyviąją pagalbą, slaugą, privačiai konsultuoja šiomis temomis.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

Didėjant vyresnių ir pagyvenusių gyventojų skaičiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, Lietuvoje diegiamas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelis. Įgyvendinant pokyčius siekiama, kad slaugos ir socialinės paslaugos pacientams taptų dar lengviau prieinamos. „Nors kasmet ilgalaikės priežiūros paslaugų daugėja, dalies žmonių tos paslaugos vis dar nepasiekia.

42-ejų Gintarė Brazauskienė iš Kėdainių rajono jau 17 metų slaugo tėtį, tad tik radusi laisvą minutę, ji ieško būdų, kaip išnaudoti savo potencialą ir prisidurti vieną kitą eurą. Artėjant žiemos šventėms, ji imasi daryti kalėdines puokštes ir vainikus, nuo kurių sunku atitraukti akis. Miegėnų kaime įsikūrusi Gintarė – trijų vaikų mama. Dvi dukros jau suaugę ir gyvena užsienyje, jauniausiajam šeimos nariui 11 metų, o jau 17 metų kartu su moterimi gyvena ir jos tėtis.

Lapkričio 10 d. Druskininkuose vyko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuota konferencija „Slaugos pokyčiai. Kur link judame?“, kurioje net tik pristatyti ilgalaikės priežiūros, ambulatorinių slaugos paslaugų namuose pokyčiai, bet ir diskusijai prie bendro stalo susirinko Kauno regiono savivaldybių, gydymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bei studentų atstovai, kurie aptarė būdus, kaip į Kauno regioną pritraukti slaugos specialistus ir studentus.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Sergant sunkia liga, jai užsitęsus ar esant lėtinei ligai, kai nepakanka sveikatos priežiūros paslaugų namuose, o gydymo ligoninėje nereikia, pacientai gali būti siunčiami gauti ligonių kasų apmokamų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų ligoninėje. Šios paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje paciento pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl jų turinčioje sutartį su ligonių kasa.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.