sergejus markovas

„Zenit Arena“, milžiniško, pusiau įrengto stadiono Sankt Peterburge, vadybininkai praėjusią savaitę gavo laišką iš Ypatingųjų situacijų ministerijos su reikalavimu, kad šie nedelsiant sukurtų patalpas personalui slėpti karo metu,“ – rašo Ana Nemcova „The Daily Beast“. Ruoškitės karui Stadionas, kuris yra statomas visiškai taikiam ir „nepainioti su politika“ renginiui – Pasaulio futbolo čempionatui 2018, yra užmiestyje, tačiau laiške yra nurodoma, kad branduolinio išpuolio atveju jis atsidurs pot...

Separatistų demonstracijos Rytų Ukrainoje kelia nerimą, kad rusų kariuomenė įsiverš „Krymo stiliumi“, rašo „The New York Times“. Taičau politinių analitikų manymu, Maskva užsiima daug sudėtingesniu žaidimu – bando išlaikyti Ukrainą Rusijos „ekonominėje ir karinėje orbitoje“. Turėdamas tokį tikslą Kremlius iškelia vieną pagrindinį reikalavimą, kuris iš pirmo žvilgsnio neatrodo labai netinkamas, - Kijevas privalo įvesti federacinę valdymo sistemą ir sustiprinti sričių gubernatorių valdžią visoje U...

Priešlaikinių rinkimų, vykusių rugpjūčio 26-ąją nuo Gruzijos atsiskyrusioje Abchazijoje, rezultatai nieko nenustebino. Gal tik atkreipė dėmesį tai, kad jie buvo surengti lygiai po trejų metų, kai Rusija pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę po 2008 m. rugpjūčio pradžioje vykusio penkių dienų karo su Gruzija. Tai buvo dar vienas Maskvos padėtas taškas, kad ji niekuo šiuose rinkimuose nerizikuoja.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė dekretą, kuriuo įsakoma sukurti Komitetą, kuris kovotų su kitų valstybių bandymais klastoti istoriją. „Mes turime išlaisvinti Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos istorikus nuo jų valstybių diktatūrų vykdomų represijų“ - teigė „Vieningosios Rusijos“ partijos narys Sergejus Markovas. Be jo į komisiją dar įeis Rusijos politikai, istorikai, valstybės pareigūnai, slaptųjų tarnybų agentai.

Dabartinė pasaulio ekonominė krizė, kuri įgauna vis ryškesnį politinį atspalvį, gali tapti ta riba, už kurios rasis kita pasaulio struktūra. Kitaip tariant, šiandieninė krizė galbūt yra pereinamasis laikotarpis į naują pasaulio ekonominę, o svarbiausia – politinę sąrangą.

Kovo 2 dieną sukako metai, kai Rusijoje prezidento rinkimus laimėjo Dmitrijus Medvedevas. Pasaulis iš jo daug tikėjosi ir dėjo į jį nemažai vilčių. Dabar jau niekas nebetiki, kad padėtis Rusijoje keisis. Pirmuosius D.Medvedevo vadovavimo valstybei metus žymi karas su Gruzija, po kurio Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją, taip pat prasidėjusi pasaulinė krizė, sukėlusi kone visišką ekonominį krachą Rusijoje. Keturios „i“ nepasitvirtino.

Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kreipimąsi į Ukrainos prezidentą Viktorą Juščenką, kuriame reiškiamas nerimas dėl padėties šalyje. Ukrainos valdžia kaltinama tuo, kad į šalies istoriją žvelgia kaip atskirą nuo Rusijos. Kreipimesi aiškinama, jog Ukraina nepriklausoma tapo tik dėl savo šiaurinės kaimynės. Kreipimąsi iš viso pasirašė 37 žmonės, tačiau vos 9 iš jų bent kažkaip yra susiję su istorijos mokslu.

Iš Rusijos prezidento posto besitraukiant Vladimirui Putinui ir į jį žengiant pirmajam vicepremjerui Dmitrijui Medvedevui, Kremliuje prasideda arši kova dėl galios ir pinigų, skelbia „Newsweek“. D. Medvedevas Rusijos prezidentu bus inauguruotas gegužės 7 dieną vyksiančių iškilmių metu.

Didelio skirtumo, kas laimės JAV prezidento rinkimus, nėra. Ar pergalę švęstų demokratas, ar respublikonas, Vašingtono bei Kremliaus santykiai smarkiai nesikeis teigia, „Russia profile“. Tiesa, kai kurie ortodoksiški Rusijos politikos apžvalgininkai kaip tarkime Sergejus Markovas mano, jog Johno McCaino triumfas būtų pats blogiausias iš visų šiuo metu galimų scenarijų.