sergamumas

Remiantis naujais Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros skaičiavimais, per ateinančius du dešimtmečius naujų vėžio atvejų skaičius Europoje išaugs 22,5 proc. Numatoma, kad 2022–2045 m. pasaulyje vėžio diagnozių skaičius padidės 55 proc. nuo maždaug 19,9 mln. vėžio atvejų 2022 m. iki 30,9 mln.

Pagal įstatymus nepilnamečius palydėti pas gydytojus gali tik tėvai, įtėviai arba globėjai. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė moteris, kuri nusprendė palydėti keturiolikmetį anūką, kai jo mama tuo metu buvo komandiruotėje. Atvykus pas gydytoją močiutė buvo informuota, jog sveikatos paslaugos jos nepilnamečiui anūkui suteikiamos nebus, mat jis privalo į polikliniką atvykti tik su tėvu arba motina. Tai nustebino moterį, todėl nusprendėme plačiau pasidomėti.

Kovidas vėl šiepia nasrus. Kasdien infekcija užsikrečia apie tūkstantį tautiečių, įskaičiuojant ir gripą, trečdalis savivaldybių pasiekė epideminį lygį. Tiesa, medikai į paniką nepuola, į reanimaciją patenka tik pavieniai pacientai, o ir šie serga gretutinėmis ligomis. Valdžia apribojimų neplanuoja, tačiau ragina skiepytis. Beje, pasak gydytojų, dabartinė kovido atmaina panašesnė į gerai žinomą gripą, skonio ar kvapo ligoniai dažniausiai nebepraranda.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ šią savaitę nuskambėjo jautri vilniečio Mantvydo istorija. Kartu su juo laidoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto profesorė ir Santaros klinikų kardiologė Žaneta Petrulionienė, kuri ne tik pasidalijo vertingais patarimais, tačiau ir pabrėžė vieną liūdną tendenciją mūsų šalyje. Šią savaitę tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dėmesys skiriamas širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios yra įvardijamos pagrindine mirties priežastimi šalyje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 dar sumažėjo. Kaip antradienį skelbia NVSC, bendras sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo 522,9 atvejo. Dar ankstesnę savaitę jis siekė 592,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas užfiksuotas Utenos apskrityje – 309,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, didžiausias – Kauno apskrityje – 578,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę išliko panašus. Sausio 23–29 d. jis siekė 749,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 16–22 d. – 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. Sausio 16–22 d. bendras sergamumo rodiklis siekė 762,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o sausio 9–15 d. – 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje nuo praėjusių metų pabaigos bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis kas savaitę mažėjo. Praėjusią savaitę bendras sergamumo rodiklis siekė 882,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pirmąją šių metų savaitę – 1330 atvejų 100 tūkst. gyventojų, praneša NVSC.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.