seniūnijos

Seimas antradienį pritarė prezidento Gitano Nausėdos veto: privalomų seniūnijų nebus. Parlamentas buvo priėmęs įstatymo pataisas, kurios įpareigojo savivaldybes privalomai steigti savivaldybes. Šalies vadovas įstatymą vetavo argumentuodamas savivaldos autonomijos pažeidimu. Parlamentas antradienį iš naujo balsavo dėl savo priimtų pataisų ir neužteko balsų įstatymui priimti iš naujo, už balsavus 47 Seimo nariams, prieš buvus 48 ir 17 susilaikius.

Gyventojai galės vėl rašyti pareiškimus ar gyvai kreiptis patarimo ir nebereiks pagalbos važiuoti ieškoti į miesto komisariatą. Bet tai nereiškia prieš 5-erius metus kaimiškose vietovėse uždarytų apylinkių nuovadų atgimimą. Paįstrietė vos tik sužinojusi, kad į seniūniją kelioms valandoms atvyksta pabudėti ir gyventojus priimti pareigūnai atskuba pasiskųsti.

Seimo narys konservatorius Algis Strelčiūnas iš naujo registravo siūlymą įpareigoti savivaldybėse steigti seniūnijas. Parlamentas pernai jau buvo priėmęs tokias pataisas, tačiau argumentuodama savivaldos teise pačiai nusistatyti administracinę struktūrą jas vetavo tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimas jos veto pritarė.

Seimui ketvirtadienį nepavyko atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Vietos savivaldos įstatymo pataisoms – privalomų seniūnijų nebus. Už tai, kad Seimas iš naujo priimtų grąžintą įstatymą, savivaldybes įpareigojantį steigti seniūnijas, balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 48 ir susilaikė 19 parlamentarų.

Iniciatyva kiekvienam Kauno rajono naujagimiui teikti kūdikio kraitelį, kurią savivaldybė sumanė 2018-aisiais, pažymint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, bus tęsiama.  Dėkoja ir seneliai „Šią paramą Kauno rajone gyvenančioms šeimoms jau galime vadinti nauja tradicija“, - tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Kraitelio idėja atsirado pasidomėjus Skandinavijos šalių patirtimi.

Didesnės seniūnijos turės daugiau savarankiškumo – turėdamos atskirus biudžetus, galės pačios vykdyti viešuosius pirkimus. Seimas šią savaitę priėmė pataisas nustatydamas dvi seniūnijų formas – savivaldybės biudžetinę įstaigą ir savivaldybės administracijos filialą. Iki šiol įstatymai numatė tik pastarąją seniūnijos formą. Administracijos filialai negali vykdyti viešųjų pirkimų, viešąsias paslaugas gali teikti tik išimtiniais atvejais, seniūnas neatlieka vidaus administravimo.

 Jolanta Grubliauskaitė Vakar į Šiaulius turėjo atvykti septynių didžiųjų Lietuvos miestų merai. Tiesa, pasirodė vos trys iš jų. Likę keturi miestai atsiuntė savo vicemerus. Galima tik spėlioti, kodėl didmiesčių merai nepasižymėjo entuziazmu.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienio posėdyje turės apsispręsti, ar pritarti seniūnijų veiklos ir tinklo optimizavimui. Seniūnijų nėra nei Klaipėdoje, nei Panevėžyje. Savivaldybės administracija daugumoje seniūnijų jau sumažino darbuotojų skaičių ir perskirstė jų funkcijas – jau beveik metus seniūnijose dirba po 2–3 darbuotojus, dalis seniūnijų sujungtos. „Funkcijų ir darbo krūvių perskirstymas neturėjo įtakos teikiamų paslaugų kokybei.

Ukmergės rajone yra 11 kaimiškųjų seniūnijų, tačiau jas pasiekiančios bendrosios investicijos skiriasi kaip diena nuo nakties.   Pasak savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Rimos Boškevičienės, seniūnijas 2008–2013 metais pasiekusios Europos Sąjungos investicijos yra labai nevienodos. Daugiausia per šiuos metus pinigų nukeliavo į Taujėnų seniūniją. Čia įgyvendinta projektų už 20,5 milijono litų.