šeimos gydytoja

Viekšnių bendruomenė pranešė liūdną žinią – mirė gydytoja Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė (1944 09-28 – 2024-01-23) „Š. m. sausio 23 dieną po  sunkios ligos mirė  ilgametė šeimos gydytoja, nusipelniusi Lietuvos Gydytoja, buvusi UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centro direktorė  Aušrelė Jadvyga Gurauskaitė. Netekome darbštaus, kūrybingo, išradingo, originalaus, mylimo žmogaus“, – rašoma pranešime.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Eglė Marciuškienė dalijasi, kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą. Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.  „Oda yra didžiausias mūsų organas.

Šeimos gydytojos Daivos Berškienės darbo stažas – 24 metai, tad per šį laiką jai teko tūkstančius kartų konsultuoti pacientus ir stebėti, kaip jie keičiasi bei kokie į ją kreipiasi nauji pacientai. „Anksčiau tokių pacientų, kurie ateitų neturėdami nusiskundimų, bet tiesiog norėtų pasitikrinti sveikatą, būdavo tik vienetai. Dabar tokie pacientai ateina kasdien ir tai visiškai nebestebina“, – įžvalgomis dalijasi gydytoja.

Pandemijos metu dauguma lietuvių, galinčių darbą atlikti iš namų, dirbo nuotoliu. Dalis tų, kurie turėjo karantinuotis, tuo metu „legaliai“ galėjo dirbti net sirgdami. Vis tik, pandemijos bumui pasibaigus, ši tendencija išlieka. Šeimos gydytoja neslėpė, kad beveik kasdien turi pacientų, kurie susirgę pasirinko neiti į polikliniką, neimti biuletenio, o tiesiog gydytis savarankiškai ir dirbti iš namų. Būna ir tokių, kurie sirgdami dirba net ne iš namų, o toliau eina į darbą.

Atėjus šaltajam sezonui, saulę pakeičia debesys, o saulės spindulius – žvarbus vėjas. Šiuo laikotarpiu mums gali pradėti trūkti vitamino D. Ne veltui jis vadinamas saulės vitaminu. Jis palaiko stiprius kaulius bei dantis ir taip pat yra svarbus seratonino gamybai. Šeimos gydytoja Gintarė Trainavičienė pasakoja, kad vitaminas D kaupiamas mūsų organizme – riebaliniame audinyje ir kepenyse, o per vasarą ar ilgose saulėtose atostogose prikauptų atsargų pakanka maždaug vienam mėnesiui.

Jauni žmonės, dar nesusiduriantys su rimtais sveikatos sutrikimais, dažnai jai neskiria pakankamai dėmesio, o į gydytojus kreipiasi tik atsiradus neįprastiems simptomams. Visgi, išsiugdyti įprotį tinkamai pasirūpinti savo organizmu reikėtų kuo anksčiau – ne paslaptis, kad laiku atpažinus ligas, jas išgydyti yra kur kas lengviau.

Kartais po valgio apima nemalonus jausmas, tarsi degintų gerklę, burnoje pasklinda rūgštus skonis – tai ženklas, kad padidėjo skrandžio rūgštingumas. Kai kuriuos ši bėda kankina pastoviai, tad griebiamasi visų įmanomų priemonių, neretai tų, kurios yra po ranka. Gydytoja įspėja – kartais norėdami sau padėti galime prisidaryti dar daugiau žalos.

Vasarai persiritus į antrąją pusę orai mus lepina vis dažniau ir daugelis stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore. Fizinė veikla parkuose, piknikai pievose bei pasivaikščiojimai miške – puikus būdas pailsėti ir atsipalaiduoti, visgi, nepamirškite, jog šiose vietose jūsų gali tykoti erkės, nešiojančios itin pavojingą infekcinę ligą – erkinį encefalitą.

Troškulys – įprastas žmogaus kūno signalas, įspėjantis, jog jam trūksta skysčių, dažnai pasireiškiantis skrandžio ar gerklės sausumu ir noru atsigerti. Ignoruodami šį organizmo poreikį galite sau pakenkti ir sukelti dehidrataciją, kuri pasireiškia staigiu skysčių netekimu ar žymiu jų trūkumu. Anot Tauragės „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Julitos Čiužauskės, dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais.