šeimininkai

Amerikietė moteris pastebėjo vienišą, keistai iš vienos vietos nejudanti šunį. Teigiama, kad šuniukas ilgas dienas laukė būtent toje vietoje, kurioje jį paskutinį kartą paliko jo šeimininkai, kadangi jis tikėjosi, kad jie sugrįš. Laimei, jo gelbėtoja Suzette Hall suteikė šuniui antrą galimybę gyventi. Nors daugumai žmonių prireikia nemažai laiko, kad šie užsitarnautų kito žmogaus pasitikėjimą, draugystę, tačiau „tikrieji žmonių draugai“ – šunys – pasitikėjimą iš karto patiki savo šeimininkams.

Mersisaide gyvenantys šunų šeimininkai perspėja, kad prie namų klijuojami nerimą keliantys lipdukai. Žmonės mano, kad vagys bando taikytis į tuos namus, kuriuose auginami gyvūnai. Dėl šios priežasties augintinių savininkai ragina visus išlikti budriems ir netylėti, kai ant savo namų durų pastebi paslaptingus lipdukus. Maži, įtarimą keliantys lipdukai pasirodė viename Mersisaido rajone. Daugelis gyventojų baiminasi, kad vagys taikosi į tuos namus, kuriuose gyvena augintiniai.

Augintinio įsigijimas – svarbi atsakomybė, kurios lietuviai imasi vis dažniau. Į gyvūnų augintinių registrą įregistruojamų kačių ir šunų skaičius per metus išaugo net 2 kartus.

Lietuvoje šunų augintojų bendruomenė sparčiai auga ir vis daugiau žmonių į gatves, į parkus išeina pasivaikščioti su savo keturkoju bičiuliu. Visgi tikrai ne kiekvienas šuns savininkas žino, kaip reikėtų prasilenkti su kitu vedžiojamu gyvūnu. Kokių taisyklių reikėtų paisyti tam, kad pasivaikščiojimas nesibaigtų konfliktu ar net sužalojimais, pasakoja gyvūnų elgsenos specialistė Ugnė Nedzinskaitė.

Šunys, tie mieli pūkuoti padarai, tie nerangūs, bet paklusnūs gyviai, tie nuostabūs neišpasakyto mielumo ir neperkalbamos ištikimybės fabrikėliai. Šunims labai rūpi jų šeimininkai, jie tikriausiai net snausdami juos sapnuoja. Taigi nenuostabu, kad milijardai žmonių visame pasaulyje juos taip pat labai myli. Tikriausiai todėl yra taip sunku juos palikti vienus.

Žinia visų šunų, kačių ir naminių šeškų šeimininkams – jau netrukus visi augintiniai privalės būti suženklinti vadinamuoju „čipu“. Po ilgų ginčų Seimas galiausiai priėmė įstatymą, o laiko suregistruoti gyvūnams davė kiek daugiau nei metus. Dalis opozicijos aiškina, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai augintinius išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas.

Gyvūnų mylėtojai bei inspektoriai aptiko dar vieną nelegalią daugyklą Jurbarko rajone. Šįkart pavyko išgelbėti prastomis sąlygomis laikytus 26 šunis. Viena šiomis dienomis turinti gimdyti buldogė buvo be maisto ir vandens palikta lauke, kitas šuo apakęs, keletui galimai pakirptos balso stygos. Daugyklą rasti pavyko atsekus saitų su kita dar praėjusią savaitę rasta veisykla Tauragėje.

Miestų ir miestelių kiemuose bei žaliosios vejose įvairiausiomis spalvomis nušvito žiemą čia vedžiotų šunų išmatos. Tautiečiai piktinasi ne tik žmonių sąmoningumo trūkumu, o ir valdininkų neveiklumu – esą trūksta specialių dėžučių augintinių ekskrementams išmesti.  Tačiau yra ir keistų išimčių – viename uostamiesčio kvartale tokių dėžučių valdininkai pastatė tiek daug, kad čia gyvenantys klaipėdiečiai juokiasi, jog kiekvienas kvartalo šuo dabar turi asmeniškai po vieną.

Savaitgalį aktyvistai naktį ir dieną budėjo ir iš klaikių sąlygų gelbėjo šunis Raseinių rajone. Ne viskas pavyko kaip tikėtasi, veterinarijos gydytojai, įvertinę gyvūnų laikymo sąlygas sodyboje, galimiems veisėjams nusprendė palikti keturis Čiau čiau veislės šunis ir dar 7 kates, tačiau netrukus kiek daugiau nei už kilometro kitoje sodyboje rasti ir į gyvūnų prieglaudą išgabenti keturi prancūzų buldogai ir dar trys tos pačios veislės 10 dienų mažyliai.