sausio 13

Vilniuje įvyko tradicinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, kuriuo pagerbiamos Sausio 13-osios aukos. Kasmet sostinėje vykstančiame renginyje dalyvavo maždaug 7 tūkst. asmenų. „Bėgikams blogo oro nebūna“, – Eltai teigė vienas bėgimo organizatorių. Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ vyksta kasmet nuo 1992 metų ir tik 2021-aisiais neįvyko dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Jis, tradicičkai, prasidėjo Antakalnio kapinėse, o baigėsi – prie Televizijos bokšto.

Partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto produkterėčia Ana Luisa Monsė tikisi, kad iš laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti, tačiau jei išauštų tokia diena, ji tiki, kad jos karta pasielgtų lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. „Tikiuosi, kad iš jau laisvoje Lietuvoje gimusios kartos laisvės niekas nebemėgins atimti. Tačiau jei išauštų tokia diena, tikiu, mano karta pasielgs lygiai taip kaip Sausio įvykių dalyviai. Taip, kaip pridera.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Lietuva mini savąją pergalės dieną, kai prieš tris dešimtmečius, 91-ųjų sausį žmonės apgynė šalies Nepriklausomybę nuo sovietinių okupantų. Iškilmingame minėjime Seime, pagerbtI savo gyvybes ir sveikatą dėl Lietuvos paaukoję laisvės gynėjai. Įteiktos ir tradicinės Laisvės premijos. Šiemet skirti 2 apdovanojimai – Petrui Plumpai ir Europos parlamentui.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė mano, kad esminis tarptautinės bendrijos prioritetas turi būti Rusijos baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą. „Lietuvos patirtis įrodo, jog baudžiamojo teisingumo paieškos praėjus daugeliui metų nėra lengvos. Todėl šiandien Rusijos vadovų baudžiamosios atsakomybės užtikrinimas už įvykdytą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą turi būti esminis tarptautinės bendrijos prioritetas.

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas. „Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis. R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu.

Sausio 13-osios minėjime dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad vykstantis Rusijos karas Ukrainoje leidžia geriau suprasti laisvės trapumą. „Visą laiką Sausio 13-ąją pasitinku su tais pačiais jausmais. Tik tiek, kad pastarieji pora metų tuos jausmus daug stipriau paaštrina – tu daug labiau supranti laisvės trapumą ir tą tiesą, kad už laisvę reikia kovoti kiekvieną dieną. Anksčiau irgi taip sakydavome ir atrodydavo, kad tuo tikime, tą žinome.

Šeštadienį minint Laisvės gynėjų dieną prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad prieš 33 metus apginta laisvė atvėrė galimybes daryti ir prasmingus darbus, ir kartais klysti. „(...) labai svarbu prisiminti, kad Sausio 13-oji atvėrė mums galimybes tiek daryti gerus, prasmingus darbus, tiek kartais ir klysti“, – Seime žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, šeštadienį iš istorinės Kovo 11-osios Akto salės tribūnos kalbėdama apie Lietuvos laisvės kelią, kvietė ginti savo teisę į laisvę neprarandant žmogaus orumo, ragino nesusitapatinti su tais, kurie nori mus nugalėti, pavergti, sunaikinti.