saulius galadauskas

Rugsėjį sugrįžę po atostogų į darbus gyventojai vis dar dalijasi nesenais vasaros įspūdžiais. Jų asmeninė patirtis apie alkoholinių gėrimų kainas Lietuvoje ir užsienyje gerokai skiriasi nuo oficialios statistikos. Šiuos skirtumus sunku paaiškinti ir specialistams. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas kiekvieną vasarą bent dalį atostogų kartu su šeima praleidžia Lietuvos pajūryje. Taip pat bent jau iki karantino kartą per metus keliaudavo į poilsiautojų pamėgtas Pietų Europos šalis.

Tarptautinę alaus dieną paskelbta, kad praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) buvo pagaminta daugiau kaip 34 mlrd. litrų alaus, kuriame yra alkoholio. Lietuvoje pagaminta daugiau kaip 312 mln. litrų alaus. Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2019 m. ES buvo pagaminta daugiau nei 34,4 mlrd. litrų alaus. 2018 m. alaus buvo pagaminta kiek daugiau – beveik 35 mlrd. litrų, o 2017 m. mažiau – 34,2 mlrd. litrų.

Birželio pabaigoje pranešta, kad ES šalių ambasadoriai preliminariai sutarė, kaip ateityje keisti bendrijoje taikomus akcizus alkoholiniams gėrimams. Viena iš iniciatyvų – didinti mokestinę lengvatą mažiau alkoholio turinčiam alui. Šiuo metu visoje ES nustatyti minimalūs akcizų dydžiai degalams, tabako produktams, taip pat alkoholiniams gėrimams. Nauja iniciatyva siekiama pakeisti dabar galiojančias taisykles. Pasak oficialių ES pranešimų, šalys sutarė dėl kelių svarbių dalykų.

Lietuva jau mėnesį gyvena karantino sąlygomis. Uždaryta daugelis viešų vietų, taip pat barai, kavinės, restoranai. Kadangi maitinimo įstaigoms prieš karantiną nepavyko parduoti viso turimo alaus, nemažą jo dalį teko ir dar teks išpilti. Ne tik jų savininkai, bet ir aludariai skaičiuoja milijoninius nuostolius. Tik paskelbus apie įvedamą karantiną, ne vienas Lietuvos baras socialiniuose tinkluose skelbė apie pigiau parduodamą alų ir kvietė atvykti.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas ir bendrovių „Baltic Ground Services“, „Naftelf“ ir „Rikneda“ vadovai vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, trečiadienį nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ji nustatė, kad minėti asmenys – nebūdami registruotais lobistais – raštu teikė konkrečius pasiūlymus keisti teisės aktus.

Matant, kaip noriai lietuviai į taromatus atiduoda vienkartines gėrimų pakuotes, Seime nugulė siūlymas sistemą plėsti, apimant ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarą. Tiesa, kol kas projektas nugulė tik į stalčių. Vis dėlto prekybininkai nerimauja, kad tokie pakeitimai neigiamai atsirūgtų ne tik jiems, darbuotojams ir pirkėjams, bet ir prisidėtų prie produktų kainų augimo.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant juos su praėjusiais metais, išaugo visų rūšių alkoholio pardavimas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Alkoholinių gėrimų pramonės atstovai šiuos pokyčius priskiria šį kovą stipriesiems gėrimams padidintiems akcizams bei rekordiškai šiltam balandžiui. Ženkliausiai, lyginant pirmus šių metų keturis mėnesius su praėjusių metų sausiu-balandžiu, bendrai augo spiritinių gėrimų pardavimas, ūgtelėjęs beveik 64 proc.

Jau kelerius metus legalaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje stabiliai mažėja, tačiau pastarųjų mėnesių duomenys rodo, kad lietuviai vis mieliau renkasi stiprųjį alkoholį. Dėl to nerimauja ne tik aludariai, bet ir finansų analitikai, tokią tendenciją prognozuojantys dar bent pusmečiui. Valdantieji šią problemą ketina spręsti dar labiau didindami stipriojo alkoholio kainas. Statistikos departamento duomenimis, bendras legalaus alkoholio suvartojimas šalyje kasmet krinta.

Metai bėga, pasiūlymų drausti plastikinę alkoholio tarą vis daugėja, o Seimo kova su ja – vis dar bevaisė. Po paskutinio ribojimo, kai uždrausta alų pilstyti į didesnę nei 2 l tarą, Seimas iš vietos taip ir nepasistūmėjo, bet ir neslepia, kad taros ribojimo nebelaiko prioritetu. Aludariai savo ruožtu įspėja, kad papildomas apynasris jiems atsilieptų ir alkoholio kainoms.