saugumas

Kol Ukraina kaunasi už savo išgyvenimą, Putinas imasi grasinimų ir kitoms kaimynėms. Daugiausiai jų sulaukia Baltijos šalys. Tačiau ekspertai sutaria, kad bene didžiausias pavojus gresia Lietuvai. Mūsų šalis turi ne tik sausumos koridorių su Lenkija, bet ir istorinę atmintį.

Prezidentas Gitanas Nausėda šaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį dėl dronų pajėgumų vystymo Lietuvos kariuomenėje. VGT nusprendė, kad dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2027-ųjų.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), siekiamas stiprinti šalies kibernetinį atsparumą, šiais metais organizuos arba koordinuos specialistų dalyvavimą septyniose saugumo pratybose.

Lietuvoje pernai sulaikyti du žmonės, kurie įtariami šnipinėję Baltarusijai. O kelios dešimtys įmonių, veikiančių Lietuvoje, padeda Rusiją aprūpinti sankcionuotomis prekėmis, kurių tiekimo schemas organizuoja Kremliaus specialiosios tarnybos. Tai paaiškėjo saugumui ir karinei žvalgybai paviešinus metinę grėsmių ataskaitą. Joje skelbiama, kad Lietuvoje neregėtą aktyvumą įgavo Lukašenkos KGB agentai, o grėsmė Lietuvai dėl Rusijos agresijos nuolatos auga.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos užpuolimo atveju kaimyninė Lenkija neprivalėtų siųsti karių ir mūsų ginti - esą tą riboja vidiniai Lenkijos teisės aktai. Toks I. Šimonytės pasisakymas sulaukė audringos kai kurių politikų reakcijos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis vadina jį skandalingu: kritikuoja, kad Šimonytė, viešai kalbėdama tokius dalykus, išduoda Lietuvos interesą ir daro paslaugą Maskvai.

Šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune atidaryta paroda „Kartu mes esame stiprūs“, skirta Lietuvos narystės NATO 20-mečiui pažymėti. Parodos atidaryme dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kaip per narydstės metus keitėsi šalies kariuomenė. „Nedrįsčiau lyginti Lietuvos kariuomenės pajėgumų tuo metu ir dabar.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui įspėjus, jog karo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites atsilaikyti savo jėgomis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad tokie teiginiai yra „laužti iš piršto“. B. Hodgesas praplėtė savo mintį ir teigė, kad Lietuva turi būti pasiruošusi gintis pati įvykus nepalankiausiam scenarijui bei išvardijo svarbiausius dalykus, į ką turėtų būti atsižvelgiama, norint apsiginti dvi savaites.

Keliautojams Kauno oro uoste nebereikės kaip anksčiau iš rankinio bagažo krapštyti indelių su skysčiais, traukti telefonų ar kompiuterių. Mat šiame oro uoste paprastėja keleivių bagažo patikra. Ten sumontuoti modernūs skeneriai, kurie paspartins keliautojų patikrą. Taip pat tikimasi, kad naujoji įranga padės išvengti vasarą Vilniaus oro uosto darbą paralyžiavusių milžiniškų eilių. Tiesa, Vilniui naujų skenerių dar teks palaukti – jie bus įdiegti tik po oro uosto rekonstrukcijos.