šarūnas tarutis

Brangstant paskoloms, lietuviai įperka vis mažesnį būstą. Būsto įperkamumas didžiuosiuose miestuose nukrito į dešimtmečio žemumas. O nekilnojamojo turto rinką apima vis didesnis sąstingis. Tačiau ekspertai turi ir geresnių žinių – mažėjant paklausai ir pingant statybinėms medžiagoms, prognozuoja kitąmet būsto kainų kritimą, galimai net dešimtadaliu.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Pastarąjį pusmetį būsto rinka Lietuvoje itin įkaitusi. Skaičiuojama, kad vien Vilniuje butų jau per pirmąjį šių metų pusmetį parduota beveik tiek, kiek per visus praėjusius metus. Nors oficialūs duomenys rodo, kad bendras naujų ir senų parduodamų būstų vidutinis plotas didėja, tačiau dabar projektuojami ir statomi butai yra vis mažesni. Registrų centro (RC) duomenimis, 2019 m. vidutinis visoje Lietuvoje įsigyto buto (tiek senos, tiek naujos statybos) plotas siekė 55,66 kv.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Visose išsivysčiusiose šalyse, dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, labai stipriai jaučiama visuomenės senėjimo tendencija. Pasaulyje jau daug metų aktualūs yra „senjorų namų“ projektai, tačiau tik ne Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės CITUS analitiko Šarūno Taručio teigimu, jei institucijos imtųsi iniciatyvos, įgyvendintų kai kuriuos teisinės bazės pokyčius bei pritraukus privačių lėšų, „senjorų namų“ projektų galėtų atsirasti.

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.