santaupos

Daugiau nei pusė – 57 proc. – Lietuvos gyventojų neturi finansinio rezervo arba jų santaupos siekia mažesnę nei trijų mėnesių pajamų dydžio sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Vestuvių planuotoja Erika Semaško jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą organizavo tradicines vestuves, esą žmonių pageidavimai stipriai pasikeitė. Taigi šiuolaikinės vestuvės stebina net visko mačiusius planuotojus. Tačiau ji pamini, kad nebūtina vestuvėms išleisti keliasdešimt tūkstančių eurų, kad šventė būtų graži, įmanoma sutilpti į keliskart mažesnes sumas.  Vestuvių ceremonija, pasak renginių planuotojos, jau kurį laiką yra rečiau organizuojama bažnyčioje.

Rusijai užpuolus Ukrainą karo grėsmę netiesiogiai pajuto ir lietuviai. Stebint vaizdus iš karo zonos ne vienas pagalvojo, kas karo atveju Lietuvoje būtų ne tik su jų namais, bet ir santaupomis – iš viso daugiau kaip 20 mlrd. eurų, kuriuos šalies gyventojai laiko bankuose. Užsienio žiniasklaidoje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad tik laiko klausimas, kada po agresijos prieš ukrainiečius Vladimiro Putino režimas ims kėsintis ir į kitas šalis.

Pastaraisiais metais išaugus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas, rodo naujausi Lietuvos banko (LB) duomenys. LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

Kokius piniginius pagrindus po kojomis turi šalies jaunimas? Ar jie užtikrinti dėl dabartinės savo finansinės situacijos, ar dirba srityje, kuri bus tarp paklausiausių po 5–10 metų? Remdamosis pirmą kartą atlikta 18–29 metų gyventojų apklausa, makroekonominiais bei „Swedbank“ duomenimis, į šios ir kitus klausimus atsakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir ekonomistė Greta Ilekytė.

Per metus gerai savo finansinę padėtį vertinančių namų ūkių skaičius ūgtelėjo dvigubai, praneša Lietuvos bankas (LB). Pasak jo, optimistiškiau gyventojai vertina ir ateities perspektyvas – beveik du trečdaliai teigia, kad jų pajamos didės, rodo naujausia namų ūkių apklausa. „Gyventojų vertinimu, didžiausia finansinė tamsuma – jau praeityje. Daugėja besitikinčiųjų pajamų augimo ir mažėja dalis tų, kuriems nerimą kelia maisto kainos.

Geraširdė moteris užaugino monstrą. Mirus dukrai Laimutė užaugino du jos vaikus, savo anūkus. Tačiau šiandien vietoj padėkos ji girdi grasinimus. Laimutė patiria didelį širdies skausmą. Kartu su ja nuo vaikystės gyvenantis mylimas anūkas ne tik svaiginasi stipriaisiais gėrimais, bet ir jai grasina. „Mano dukra pagimdė antrą vaikelį ir mirė“, – pasakojo Laimutė. Mariaus tėvas ragina jį išmesti iš namų, tačiau mylinti močiutė to padaryti nesiryžta.

Paskolą būstui imantis žmogus privalo iš karto padengti bent 15 proc. jo kainos. Įprastai tai siekia 15 tūkst. ar net daugiau eurų. Vis tik gali kilti problemų, jei asmuo įnašą kaupė daug metų ir dar grynaisiais pinigais, mat, jei nepavyks įrodyti jų kilmės, bankai paskolos neduos. Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad ruošiasi imti būsto paskolą ir bankas paprašė išrašo, įrodančio, ar klientas tikrai turi lėšų pradiniam įnašui.

Vis daugiau tėvų susiduria su ne visada lengvu klausimu – kiek pinigų derėtų duoti vaikams ir kaip juos išmokyti protingai elgtis su savo turimomis santaupomis. Apie tai, kiek pinigų skirti įvairaus amžiaus vaikams, su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria tėvai, tv3.lt portalui pasakoja vaikų psichologė Aušra Kazlienė.