romualdas ozolas

Daugelis Lietuvos gyventojų matė dokumentą, kuriuo prieš lygiai 30 metų atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė – Kovo 11-osios aktą. Tačiau nedaugelis žino, kaip ir kada užgimė dokumento tekstas, kokie sunkumai kilo jo rengėjams, kaip deputatams teko ginčytis dėl kiekvieno žodžio dokumente ir kad Akto versijos yra net dvi. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Kovo 11-osios akto kūrimo ir pasirašymo užkulisiais.

Romualdas Ozolas visą savo gyvenimą skyrė Lietuvos laisvės projektui. Sukūrė pirmąją nepriklausomą Lietuvos Vyriausybę kartu su premjere Kazimira Danute Prunskiene priešakyje ir buvo jos patikėtinis. Bet po mirties sulaukė smūgio – buvo paniekintas ir pažemintas kaip prieš valstybę veikęs žmogus. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga portalas tv3.lt pristato straipsnių ir interviu ciklą apie reikšmingiausius praeities politinius veikėjus ir įvykius.

Sekmadienį Lietuvoje minimas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio trisdešimtmetis. Šiai progai paminėti sekmadienį Mokslų akademijos salėje vyks Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubo organizuojamas minėjimas „Su Sąjūdžio idėjomis už Lietuvą!“ Bus prisimintos to meto patriotiškos visuomenės keltos ir šiandien vėl tapusios aktualios Lietuvos išlikimo problemos bei puoselėtos dvasinio, moralinio ir politinio šalies atgimimo ir valstybės atkūrimo viltys, teigia rengėjai.

 Vienas po kito mus paliko du Nepriklausomybės Akto signatarai, tikri Lietuvos patriotai – Algirdas Patackas ir Romualdas Ozolas. Eidami skirtingais gyvenimo keliais, jie susitiko atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę, keletą kadencijų dirbo Seime, abu matė tai, ko nenori pripažinti Lietuvos politinis elitas.

„R. Ozolas tikrai buvo pasišventęs žmogus su labai aiškia gyvenimo filosofija. Jis turėjo savo liniją, savo požiūrį. Jis gyveno Lietuva ir visada turėjo savo viziją. Aš lenkiu savo galvą prieš jį, nes tai yra žmogus – pavyzdys, kaip reikia ginti savo įsitikinimus. Svarbiausia, kad tuos įsitikinimus jis gynė labai kultūringai“, - taip mirusį Nepriklausomybės akto signatarą prisimena Prezidentas Valdas Adamkus.

Seimo Ryšių su visuomene skyrius praneša, kad sulaukęs 76 metų amžiaus mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimų narys Romualdas Ozolas. R. Ozolas, gimęs 1939 metais Joniškėlyje taip pat žinomas kaip filosofas, pedagogas, redaktorius bei visuomenės veikėjas. 1994–1995 metais jis buvo LR Seimo Geros valios misijos Čečėnijos klausimams spręsti vykdomasis direktorius, Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms spręsti narys.

Gabrielė Valaitytė, LRT.lt Baltijos kelyje vienybė pasireiškė tobuliausiu pavidalu, po to tokių pakilimų nebebuvo, sako Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas. LRT.lt pašnekovo teigimu, tik praėjus 25-eriems metams po Baltijos kelio, žmonės pradeda suprasti, kas iš tiesų yra laisvė ir nepriklausomybė. „Dar iki Sąjūdžio sakiau, kad mūsų kelias iki nepriklausomybės bus ilgas ir sunkus, bet kad jis bus toks skausmingas visiems žmonėms, tikrai negalvojau.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sekmadienį skelbia sprendimą dėl euro referendumo. Sprendimas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nutarimo neregistruoti referendumo iniciatyvinės grupės dėl lito išsaugojimo ir neišduoti jai piliečių parašų rinkimo lapų bus viešai skelbiamas 14 valandą. VRK pirmadienį atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams referendumui dėl lito išsaugojimo. Šeštadienį teismas išklausė abiejų pusių argumentus dėl tokio sprendimo.

Lietuvoje susibūrė dar viena iniciatyvinė grupė, siūlanti skelbti referendumą – šį kartą gyventojams būtų siūloma apsispręsti dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siūlo keisti Konstituciją, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas.  „Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.