romanas raulynaitis

Teismas atsisakė priimti patikslintą koncerno „MG Baltic“ ieškinį byloje prieš valstybę, kuriuo siekta atsakovu patraukti ir buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką. Tokį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė praėjusį penktadienį, bet koncernas ketina jį skųsti. Teismo teigimu, „MG Baltic“ patikslintu ieškiniu keitė ir ieškinio reikalavimą ir jo pagrindą vienu metu, o tai neatitinka Civilinio kodekso reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį neskundžiamu sprendimu įpareigotas nagrinėti koncerno „MG Baltic“ bylą prieš valstybę. Aukštesnės instancijos teismas nusprendė panaikinti apylinkės teismo sprendimą stabdyti bylą, kol nebus išnagrinėtas kitas „MG Baltic“ ieškinys prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD), BNS pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Teismas laikinai sustabdė civilinę bylą, kurioje verslo koncernas „MG Baltic“ ir saugumo pažymose minimi asmenys pareiškė ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir kitoms institucijoms. Ketvirtadienį Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko bylos parengiamasis posėdis. Jose šalys išsakė įvairius prašymus, BNS informavo valstybei atstovaujanti advokatė Liudvika Meškauskaitė. „Nutarta bylą sustabdyti, nes nagrinėjama daugiau panašių bylų, gali būti susijusių su šia byla“, – BNS sakė ji.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Energetikos ministerijai neteikė informacijos apie galimas rizikas, 2009 metais Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“ perimant šimtamilijoninės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus įgyvendinančią Vokietijos įmonę „Nukem Technologies“, tikina tuometinis energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Koncerno „MG Baltic“ įtakos voratinklis buvo nusidriekęs per didžiąją dalį šalies ministerijų, kelias valstybines institucijas, palietė daug politikų. Nors saugumas neturi informacijos apie „MG Baltic“ įtaką Energetikos ministerijoje, buvęs šios ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas ryžosi prabilti, kaip koncerno atstovai nepabūgo jo spausti net prezidentūroje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintose ataskaitose metamas šešėlis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) veiklai. Teigiama, kad vadovai „prisidavinėjo“ „MG Baltic“ koncernui. Buvęs VMI vadovas Modestas Kaseliauskas pažymoje parašytus kaltinimus vadina gandais, tačiau neatmeta, kad pavaduotojai ar kiti tuometiniai VMI darbuotojai, užėmę aukštas pareigas, galėjo veikti „MG Baltic“ naudai.

Vakar paviešintoje Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje atskleista, kad „MG Baltic“ koncernas turėjo „savą žmogų“ Konkurencijos taryboje, o tas „savas žmogus“ padėjo greitai „stumti“ „Alitos“ pirkimą. Tačiau Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas mano, kad tai tik įmonių kalbos, o ne reali situacija. VSD ataskaitoje skelbiama, kad 2008 m. „MG Baltic“ užsinorėjus įsigyti dalį „Alitos“ akcijų, atsirado poreikis, turėti savą žmogų Konkurencijos taryboje.

Liberalų sąjūdžio valdyba išsakė aiškią poziciją, jog asmuo, sulaukęs oficialių įtarimų baudžiamojoje byloje, turėtų trauktis ne tik iš partijos, bet ir iš užimamų pareigų, teigia partijos vadovas Remigijus Šimašius. Anot jo, apie šią priimtą poziciją informuotas Gintaras Steponavičius, kuriam ketvirtadienį pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo siekiant naudos. G.Steponavičius traukiasi iš partijos ir frakcijos, bet Seimo nario posto nepalieka.

Politinės korupcijos byloje teisėsauga šią savaitę kaip specialųjį liudytoją apklausė koncerno „MG Baltic“ valdybos narį Romaną Raulynaitį. „Jis buvo apklaustas užvakar kaip specialusis liudytojas“, - BNS penktadienį sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Jurgita Razmytė. Pagal Lietuvos įstatymus, specialiaisiais liudytojais apklausiami asmenys, kai yra duomenų apie jų padarytą nusikaltimą, bet jų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.